Į sukčių pinkles pakliuvo dar vienas žymus prekinis ženklas: drabužius siūlė vos už porą eurų

Apgaulių schema socialiniuose tinkluose kartojasi iš naujo. Šįkart sukčiai nusitaikė į garsaus drabužių ženklo „Zara“ vardą. „Facebook“ platformoje išplito įrašas, kuriame drabužiai pardavinėjami vos už porą eurų.

Dėžė „Zara“ drabužių už 1,98 eurus – skamba per daug gerai, kad būtų tiesa?

Taip ir yra, nes į garsaus prekinio ženklo vardą nusitaikė sukčiai, kurie feisbuke susikūrė netikrą paskyrą pavadinimu „Firminių drabužių pardavimas“. Joje sukčiai pardavinėja drabužius už itin žemą kainą.

Puslapyje yra pasidalinta nuotraukomis, kurios neva darytos pačioje parduotuvėje. Puslapis taip pat turi daugiau 13 tūkst. atsiliepimų ir tik 130 patiktukų.

Ekrano nuotr.

Įraše yra kalbama apie tai, jog parduotuvei sezonas buvo nesėkmingas, dėl to nusprendė viską išsiparduoti už itin žemą kainą.

„Po prasto sezono „Zara“ parduotuvėse susikaupė daugybė neparduotų drabužių, batų ir papuošalų. Visi daiktai siunčiami perdirbti ir supakuoti į dėžes. kad būtų išsiųsti už specialią kainą. Apsilankykite parduotuvėje ir atsiimkite savo dėžutę“, – rašoma „Firminių drabužių pardavimų“ puslapyje.

Ekrano nuotr.

„Apranga Group“ komunikacijos vadovas Tadas Marčiukaitis LNK.LT portalą patikino, jog apie šią situaciją jau buvo pranešta.

Ekspertai primena, kokie požymiai išduoda, jog tai – sukčiai

Netikri profiliai, kurie apgaudinėja žmones „Facebook“ platformoje, yra įsisenėjusi ir klasikinė apgavystės schema. Pasak Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) specialistės, sukčiai arba patys sukuria netikrus profilius, arba perima kitų paskyras (dažnai pasitelkdami jau esamų profilių vagystes), kad atrodytų patikimi.

„Sukūrus apgaulingą profilį taktikų yra įvairių. Sukčiai gali kurti reklamas su pasiūlymais, kurie gali atrodyti per geri, kad būtų tiesa. Taip pat, jie gali imtis asmeninių apgavysčių apsimesdami draugais, įžymybėmis, ar ieškodami romantinių santykių. Jie gali siūlyti užsidirbti ar praturtėti, investuoti pinigų“, – aiškino NKSC viešųjų ryšių specialistė Evita Anilionytė.

Perkant internetinėse parduotuvėse dėmesys turi būti sutelktas į tam tikras svarbias detales.

„Tikri puslapiai reguliariai skelbia kokybišką turinį, kuris atitinka jų veiklą, įrašai yra sistemingi. Atkreipkite dėmesį į įrašų reakcijas ir komentarus. Ar jų nėra per daug / per mažai? Jei komentarų yra daug, jie parašyti, pavyzdžiui, lietuvių kalba, o komentuotojo vardas ir pavardė yra nelietuviški – tai netikrų komentarų pavyzdys“, – patarimais dalijosi E. Anilionytė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių