- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dažnai panašių ar net tokių pačių prekių kaina skirtinguose prekybos tinkluose labai varijuoja. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad žemesnę kainą dažnai lemia prekybos tinklo taikomos akcijos, iš tiesų kainų skirtumus sukeliančių priežasčių yra žymiai daugiau. Plačiau apie jas pasakoja prekybos ekspertas.
„Bendrą kainų lygį šalyje lemia ekonominė aplinka, tam tikrų žaliavų stygius ar perteklius, tačiau tokių pačių ar panašių prekių kainų skirtumai tarp prekybos tinklų atsiranda ir dėl smulkesnių veiksnių. Kainos dydį parduotuvėje gali lemti skirtingi susitarimai su tiekėjais bei gamintojais, vidiniai prekybos tinklų procesai bei pasirinkta asortimento strategija“, – aiškino „Lidl Lietuva“ komercijos vadovas Lukas Gudas.
Svarbu užsakymų dydis
Pirmiausia prekės kainai parduotuvėje daro įtaka tai, kokia didmenine kaina prekybos tinklas ją įsigijo iš gamintojų ar tiekėjų. Didmeninė kaina priklauso nuo prekybos tinklo užsakymų masto. Kuo prekybos tinklas užsako daugiau prekių, tuo tiekėjas gali pasiūlyti patrauklesnę kainą, o prekybos tinklas savo ruožtu – mažesnę kainą savo pirkėjams.
„Kadangi Lietuvos rinka yra sąlyginai nedidelė, įprastai geresnę kainą gali garantuoti tie prekybos tinklai, kurie veikia ir užsienio rinkose bei gali daryti kartu bendrus didelius užsakymus parduotuvėms keliose šalyse ir gauti produktus už mažesnę didmeninę kainą“, – pažymėjo L. Gudas.
„Lidl Lietuva“ komercijos direktorius Lukas Gudas. „Lidl Lietuva“ nuotr.
Didesnis gamintojas – geresnė kaina
Kainų skirtumus lemia ir tai, iš kokio dydžio gamintojo prekybos tinklas užsako prekes, priduria ekspertas. Kuo gamykla gamina didesnį produkto kiekį, tuo jai pagaminti vieną produktą kainuoja mažiau, tuo ji gali pigiau jį pasiūlyti prekybos tinklams, o šie – pirkėjams.
„Paprastai tariant, didesnės gamyklos gali pasiūlyti pigesnius produktus. Šiuo atveju lietuvišką produkciją bus galima pigiau įsigyti iš tų Lietuvos gamintojų, kurie gamina ne tik sąlyginai nedidelei Lietuvos rinkai, bet ir vykdo gamybą platesniu mastu užsienio rinkoms. Ypač jeigu eksporto rinkoms gamykla gamina vienodą produktą, su ta pačia receptūra“, – sakė „Lidl Lietuva“ komercijos vadovas.
Privatūs prekių ženklai pigesni, bet nenusileidžia kokybe
Kainos prekybos centruose gali skirtis ir priklausomai nuo to, kokią dalį jų asortimente sudaro privatūs prekės ženklai, teigia „Lidl Lietuva“ atstovas. Jis prideda, kad Lietuvoje vis dar dalis gyventojų gali manyti, kad privatūs prekybos tinklų prekių ženklai yra pigesni, nes jų kokybė yra prastesnė, tačiau tai nėra tiesa.
„Beveik visais atvejais privačių prekės ženklų maisto produktai yra gaminami pas kruopščiai atrinktus gamintojus, kurie gamina ir kitus rinkoje plačiai žinomus prekės ženklus. Skirtumas tas, kad pirkdamas gerai žinomo prekės ženklo produktą pirkėjas sumoka tiesiog už žinomą vardą. Panašiai kaip ir drabužių pramonėje – jeigu rūbą puošia itin žinomas prekės ženklas, to drabužio kaina iš karto išauga, nors kokybė gali būti panaši“, – sakė L. Gudas.
Jis teigia, kad žinomų prekės ženklų antkainio dydžiu galima įsitikinti stebint akcijas. Dažnai žinomų prekės ženklų produktams prekybos tinkluose yra taikomos net 70 proc. nuolaidos, tačiau net ir su tokia didele nuolaida produktas gali kainuoti vis tiek brangiau nei privataus prekės ženklo atitikmuo.
„Lidl Lietuva“ nuotr.
„Kainos skirtumas susidaro todėl, kad kai prekybos tinklas užsako privataus prekės ženklo gamybą, jis moka tik už patį produktą, į jo kainą nebūna įtraukiamos, pavyzdžiui, reklamos ar kitos išlaidos. Dėl to privačius prekių ženklus prekybos tinklai gali pasiūlyti už patrauklesnę kainą“, – sakė specialistas.
Kainą lemia ir tinklo kaštai
Produkto kaina priklauso ir nuo to, kaip prekybos tinklas yra susitvarkęs savo veiklos procesus. Tai yra, ar jis veiklą vykdo efektyviai, taiko energijos ir kitų kaštų taupymo priemones.
„Parduodama prekė turi padėti padengti ir prekybos tinklo veiklos išlaidas. Kuo šios išlaidos mažesnės, tuo prekybos tinklas gali prekes parduoti pigiau. Kaštus prekybos tinklas gali mažinti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, diegdamas įvairius energijos taupymo sprendimus, pasitelkdamas atsinaujinančius energijos šaltinius, peržiūrėdamas perteklinius veiklos procesus“, – teigė L. Gudas.
„Lidl Lietuva“ nuotr.
Be to, prideda „Lidl Lietuva“ atstovas, kaštus lemia ir pasirinkta strategija – jeigu prekybos tinklas stengiasi pasiūlyti savo asortimente kuo daugiau skirtingų to paties produkto prekės ženklų, tuo kaštai bus didesni.
„Kiekvieno produkto pateikimas į parduotuvių lentynas turi savo kaštus – dėl kiekvieno jų reikia susiderėti su tiekėju, pasirūpinti jo logistika, kainodara bei rinkodara. Visa tai lemia didesnes prekybos tinklo išlaidas ir didesnes prekių kainas. Tad tikėtina, jog, pavyzdžiui, tik vieno prekės ženklo rapsų aliejų siūlantis prekybos tinklas galės pasiūlyti jį pigiau, nei trijų gamintojų tokio tipo aliejų siūlanti parduotuvė“, – aiškino ekspertas.
Šiuo metu veikia 69 „Lidl“ parduotuvės, įsikūrusios 26-uose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse ir Nemenčinėje.
![](/img/dmn-pr-kd.png)
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas: baudos „Oda LT“ ir jos prekių platintojoms yra pagrįstos – teks pakloti nemažą sumą
Konkurencijos taryba teisėtai nubaudė odos priežiūros priemonių gamintoją „Oda LT“ ir šešias jos produktų platintojas už kartelinį susitarimą, konstatavo teismas. ...
-
Į Lietuvos žirgyno skandalą įsikišo ir Antikorupcijos komisija: įžvelgia „kriminalą“?
Žiniasklaidai skelbiant, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketina atleisti Lietuvos žirgyno vadovę ir į jos vietą laikinai pasiūlyti ministro patarėją, Seimo Antikorupcijos komisija nurodė Ignui Hofmanui ištirti, kodėl ministerijos paskirt...
-
Vilniuje turėjęs tūpti lėktuvas leidosi kitame oro uoste: paaiškino, kas nutiko
Antradienio naktį Vilniaus oro uoste nenusileido iš Varšuvos skridęs lėktuvas – jis nutūpė Kaune. ...
-
Raketų kūrėja „Frankenburg“ steigiasi Lietuvoje: pranešė, kas jai vadovaus
Pernai Estijoje įkurta kovinių raketų kūrėja – Europos gynybos technologijų bendrovė „Frankenburg“ steigiasi Lietuvoje. Jos vadovu paskirtas buvęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, socialiniame tinkle „Li...
-
Teismas: Klaipėdos universitetas teisėtai pašalino „VA Statybą“ iš konkurso
Klaipėdos universitetas teisėtai pašalino statybų įmonę „VA Statyba“ iš konkurso bei įtraukė ją į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, nutarė teismas. ...
-
Suskaičiavo, kiek gyventojai ir verslai paaukojo vien per dvi akcijos „Radarom!“ dienas
Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 482 461 eurą. ...
-
Registrų centras paskelbė 12,7 tūkst. naujų varžytinių ir aukcionų
Elektroniniame varžytinių ir aukcionų portale pernai parduota turto už beveik 140 mln. eurų – 14 proc. daugiau nei 2023 metais (123 mln. eurų). Pradinė parduotų objektų kaina buvo 113 mln. eurų. ...
-
Tarnyba: šis sostinės valdžios sprendimas diskriminuoja
Sostinės valdžios sprendimas panaikinti galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais viešajame transporte diskriminuoja vyresnio amžiaus asmenis, antradienį paskelbė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. ...
-
Čičelis uždaro „Belike Taproom“ barą: nelabai supratome, kas nutiko
Vilniaus Gedimino prospekte įsikūręs baras „Belike Taproom“ nuo balandžio stabdo veiklą, praneša portalas „Delfi“. Kaip portalui teigė baro savininkas verslininkas Vidmantas Čičelis, toks sprendimas priimtas dėl suma...
-
Teismas: „Proit“ lieka nepatikimų tiekėjų sąraše
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) dar kartą į nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukus socialinių paslaugų informacinę sistemą (SPIS) modernizavusią bendrovę „Proit“, teismas atmetė pastarosios prašymą ...