- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai nepakankamai informuojami apie alternatyvias aptarnavimo galimybes.
Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad žmonės rečiau naudojasi „gyvomis“ paslaugomis, todėl bankai uždaro vis daugiau fizinių klientų aptarnavimo skyrių.
„Pagrindinis veiksnys yra ekonomikos skaitmenizacija ir dėl to besikeičiantys visuomenės įpročiai“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje pristatydama bankų klientų įpročių tendencijas kalbėjo ji.
Visgi, LB valdybos pirmininko pavaduotojos Astos Kuniyoshi teigimu, šalyje vis dar išlieka didelis skaičius gyventojų, kuriems reikia „gyvų“ bankų paslaugų. Tačiau, pasak LB atstovės, finansinės įstaigos tokius klientus nepakankamai informuoja apie alternatyvas.
Dėl to LB skatina bankus aktyviau teikti informaciją savivaldybėms.
„Galima atvažiuoti į namus, į tam tikras savivaldybes. Tas paslaugas suteikti mobiliu būdu ir būtent kontaktines. Atsiranda naujų paslaugų teikimo būdų, apie tai trūksta didesnio komunikavimo ir žinojimo“, – posėdyje akcentavo A. Kuniyoshi.
Jos teigimu, LB neturi prievolės reguliuoti fizinių bankų skyrių skaičiaus.
LBA apklausos duomenimis, praėjusiais metais 62 proc. gyventojų teigė nė karto nesilankę fiziniuose bankų aptarnavimo skyriuose. Taip pat, anot LBA, per penkerius metus ypač išaugo internetinės bankininkystės vartotojų skaičius, 2023 metais jis siekė 90 proc.
Atsiranda naujų paslaugų teikimo būdų, apie tai trūksta didesnio komunikavimo ir žinojimo.
Lietuvoje šiuo metu yra 380 fizinių bankų skyrių, į kuriuos įeina kredito įstaigų ir unijų padaliniai. Kreditų unijų yra apie 200, daugiausia jų – regionuose.
Anot E. Čipkutės, fizinių banko skyrių skaičius mažėja visoje Europos Sąjungoje (ES), nuo 2008 iki 2022 metų jų sumažėjo apie 40 proc. Pasak LBA vadovės, dėl lėtesnės skaitmenizacijos daugiau fizinių banko skyrių vis dar yra Pietų Europoje, o Lietuvos ir Skandinavijos šalių gyventojai labiau linkę naudotis elektronine bankininkyste.
E. Čipkutė taip pat pabrėžė, kad tuos gyventojus, kuriems sunkiau naudotis elektroninėmis paslaugomis, bankų atstovai konsultuoja tiek nuotoliu, tiek gyvai atvykdami į savivaldybes.
„Visos bankinės paslaugos yra perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau didžiąją dalį paslaugų galima suteikti telefonu. Galima paskambinti ir banko darbuotojai (...) atsakys į klausimus“, – posėdyje akcentavo ji.
Tiesa, anot E. Čipkutės, kredito unijų skyriai regionuose dirba trumpiau.
2022 metų rudenį įgyvendintas Memorandumas dėl grynųjų pinigų prieinamumo užtikrinimo (MoU), kurį pasirašė šešios kredito įstaigos, LBA ir LB. Memorandumu siekta išlaikyti bankomatų prieinamumą ir plėsti jų tinklą kaimo vietovėse.
Pasak LB Grynųjų pinigų departamento atstovės Editos Lisinskaitės, šiuo metu Lietuvoje veikia 1146 bankomatai.
Savo ruožtu Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius komitete kėlė klausimą, kodėl LB nereguliuoja komercinių bankų įkainių už grynųjų pinigų išėmimą.
A. Kuniyoshi nurodė, kad šiuo metu komerciniai bankai siūlo krepšelius, kuriuos žmonės gali rinktis pagal tai, ar daugiau moka grynaisiais pinigais, ar labiau linkę atsiskaityti kortele. Anot jos, bazinius poreikius patenkinantis krepšelis kainuoja apie 1 eurą.
Be to, A. Kuniyoshi teigimu, LB Seimui teiks siūlymus tikslinant „lubas“ pinigų išsigryninimui bankomatuose.
BFK pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, konkretūs siūlymai dėl grynųjų pinigų prieinamumo reguliavimo ateityje galėtų būti pateikiami Seime.
Tačiau kol kas komitetas nusprendė susipažinti su LB pateikta informacija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Lietuvos įmonė JK įtariama alyvos ir tepalų kainų dempingavimu
Jungtinės Karalystės (JK) Prekybos teisių gynimo priemonių institucija tiria, ar Lietuvos įmonė „SCT Lubricants“ į šalį importuoja variklinę alyvą ir tepalus už gerokai mažesnes – dempinguotas kainas, ketvirtadienį skelbia...
-
„Vinted“ skųs teismui 2,4 mln. eurų baudą už vartotojų duomenų apsaugos pažeidimus
Didžiausia Europoje internetinė naudotų drabužių prekybos platforma ir pirmasis Lietuvos „vienaragis“ „Vinted“ skųs teismui Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) bendrovei skirtą beveik 2,39 mln. eurų baudą. ...
-
Teisininkė: „Vinted“ gauta bauda – didžiausia, skirta už duomenų apsaugos pažeidimus
Internetinei dėvėtų drabužių prekybos ir mainų platformą valdančiai „Vinted“ gavus didžiausią istorijoje administracinę baudą – beveik 2,4 mln. eurų, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ duomenų apsaugos teis...
-
„Nike“ Air Max: laisvalaikio kultinis modelis2
Idėja geniali savo paprastumu: atskleisti amortizaciją suteikiančia oro pagalvę, anksčiau paslėptą bato pade. Šiandien streetwear‘o neįsivaizduojame be išskirtinio Air Max kedų linijos silueto, tačiau nedaug trūko, kad Tinkerio H...
-
Aludaris M. Matukas: receptų po devyniais užraktais nelaikome – patirties ir meilės darbui nenukopijuosi
Alaus gamybos technologijos per kelerius pastaruosius dešimtmečius labai ištobulėjo, gamybos procesas sutrumpėjo, tačiau prieš daugybę metų ištobulinti kai kurių alaus rūšių skoniai nė kiek nepasikeitė. ...
-
„Vinted“ – 2,4 mln. eurų bauda12
Didžiausiai Europoje internetinei naudotų drabužių prekybos platformai ir pirmajam Lietuvos „vienaragiui“ „Vinted“ skirta beveik 2,39 mln. eurų bauda už vartotojų duomenų apsaugos pažeidimus. ...
-
Didžiausių Lietuvos įmonių sąraše „Viada LT“ užima penktąją vietą3
Plačiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Viada LT“ 2024-ųjų metų didžiausių Lietuvos įmonių sąraše pagerino savo pozicijas ir įsitvirtino penktojoje sąrašo vietoje. ...
-
V. Budnikas: veiksmais prieš I. Trinkūnaitę gyniau viešą interesą2
„Foxpay“ savininkei Ievai Trinkūnaitei paskelbus, kad atmeta bandymo pakenkti Lietuvos žmogaus teisių asociacijos (LŽTA) prezidento Vytauto Budniko reputacijai kaltinimą ir tvirtinant, jog pastarasis skleidė neteisingą informaciją, portalui...
-
„Bolt“ grynieji nuostoliai pernai didėjo 27 procentais3
„Bolt“ prekės ženklą naudojantis Estijos startuolis „Bolt Technology“ pranešė 2023-iaisiais patyręs 91,9 mln. eurų grynąjį nuostolį – 27,3 proc. didesnį nei užpernai. ...
-
„Revolut“ grupės pelnas pernai augo 60 kartų
Visame pasaulyje veikianti ir Lietuvoje banko licenciją turinti Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų grupė „Revolut“ pernai uždirbo 344,1 mln. eurų grynojo konsoliduoto pelno – 60 kartų daugiau nei 2022 metais (5,8 mln. eurų), j...