- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš trejus metus „Lidl Lietuva“ vieni iš pirmųjų Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriuje visus savo darbuotojus apdraudė papildomu sveikatos draudimu, vėliau įmonės pavyzdžiu pasekė ir daugiau rinkos žaidėjų. Šių metų pradžioje siūlomą draudimo paketą įmonė papildė naujomis paslaugomis, kurių įgyvendinimui, lyginant su pernai, šiemet skiriama beveik 30 proc. didesnė investicijų suma.
„Darbuotojai džiaugiasi jiems suteikiamomis papildomo sveikatos draudimo naudomis, tačiau vien jas pasiūlyti – neužtenka. Suteikiamą draudimo paketą būtina nuolat atnaujinti, rūpintis jo aktualumu. Pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios visiems komandos nariams kompensuojame ir dalį optikos bei odontologijos paslaugų išlaidų“, – pasakoja įmonės valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė.
S. Savickienė pratęsia, kad prieš trejus metus Lietuvoje papildomą sveikatos draudimą savo darbuotojams siūlė daugiausiai informacinių technologijų, telekomunikacijų įmonės bei bankai. Dėl to sprendimas šią praktiką taikyti ir visiems „Lidl Lietuva“ komandos nariams atskleidė prekybos tinklo lyderystę sektoriuje ir įtvirtino vieną iš pagrindinių įmonės strateginių tikslų – rūpestį darbuotojų fizine ir emocine sveikata.
Papildomas darbuotojų sveikatos draudimas – vis populiaresnis
Pasak „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktoriaus Simono Lisausko, papildomas sveikatos draudimas, nors ir buvo prieinamas anksčiau, ypatingai išpopuliarėjo karantino metu – tuomet visi pradėjome dar daugiau rūpintis savo sveikata. Turint sveikatos draudimą medicininę pagalbą galima gauti daug greičiau, o tai taip pat tapo labai aktualu pandemijos metu.
Augant konkurencijai darbo rinkoje pasiūlymai, kuriuose yra įtrauktas papildomas sveikatos draudimas, daug labiau atkreipia potencialių darbuotojų dėmesį, tad vis daugiau darbdavių renkasi šią naudą, norėdami pritraukti geresnius darbuotojus.
Prieš maždaug dvejus metus Lietuvos ne tik didžiosios įmonės, bet ir vidutinis bei smulkusis verslas pradėjo vis daugiau dėmesio skirti darbuotojų sveikatai – iki tol investicijomis į darbuotojų sveikatą galėjo pasigirti nedaugelis.
Simonas Lisauskas. / „Lidl“ nuotr.
„Jeigu anksčiau tam tikru darbo rinkos standartu buvo galima laikyti įmonių darbuotojams suteikiamus tarnybinius automobilius ar kompensuojamas telekomunikacijų paslaugas, besikeičiantys darbuotojų poreikiai verčia keistis ir visą naudų sistemą. Dirbantys ar darbo ieškantys žmonės vis labiau prioretizuoja darbdavių siūlomas sveikatos naudas, įskaitant ir papildomą sveikatos draudimą. Tai įrodo kasmet po keliolika procentų paauganti sveikatos draudimo rinka“, – teigia S. Lisauskas.
Populiariausios – gydytojų specialistų konsultacijos
Darbuotojus apdraudus papildomu sveikatos draudimu, jo teikiamą naudą jaučia tiek įmonė, tiek ir joje dirbantys žmonės. Verslui tai leidžia dirbti sklandžiau, pelnyti darbuotojų pasitikėjimą, o darbuotojai gali iš karto kreiptis į reikiamus gydytojus specialistus bei greičiau gauti kvalifikuotą pagalbą – vos tik pajunta negalavimo simptomus.
„Minėtos gydytojų specialistų konsultacijos – populiariausia sveikatos draudimo paslauga jau kelis metus iš eilės, iš neambulatorinių paslaugų populiariausia draudimo lėšomis padengti vaistinėse įsigytų vaistų ar maisto papildų išlaidas, tačiau papildomo sveikatos draudimo naudos čia nesibaigia. Darbuotojai prireikus gali kompensuoti dantų gydymo ir burnos higienos, profilaktinių tyrimų ir skiepų, masažų, kineziterapijos, regos korekcijos operacijų, akinių bei kitas išlaidas“, – vardija S. Lisauskas.
Panašių paslaugų išlaidas savo darbuotojams kompensuoja ir „Lidl Lietuva“. S. Savickienė pasakoja, kad pirmąjį šių metų ketvirtį įmonės darbuotojai sveikatos draudimo naudojosi daug aktyviau nei ankstesniais ketvirčiais – išmokų kiekis išaugo daugiau nei 70 proc. „Lidl“ prekybos tinklo darbuotojų tarpe populiariausia sveikatos draudimo paslauga išlieka ambulatorinis gydymas, po to seka įvairios papildomos medicininės, odontologijos paslaugos bei stacionarinis gydymas.
Rūpinasi ir emocine darbuotojų gerove
Anot S. Lisausko, į esamą papildomo sveikatos draudimo paketą įtraukdami naujas paslaugas darbdaviai nepamiršta pasirūpinti ir emocine darbuotojų gerove. Tiesa, S. Lisauską stebina tai, kad su emocine sveikata susijusiems specialistų vizitams draudimą naudoja vos 1 proc. darbuotojų. Spėjama, kad darbuotojai baiminasi, jog apie iškilusius sunkumus sužinos jų darbdavys, tačiau visa sveikatos draudimo naudojimo informacija yra konfidenciali.
Sandra Savickienė. / „Lidl“ nuotr.
Skatindama darbuotojus rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine savo sveikata, „Lidl Lietuva“ visiems komandos nariams suteikia galimybę nemokamai apsilankyti dešimtyje gydytojo psichoterapeuto ar psichologo-psichoterapeuto psichoterapijos seansų per metus bei anonimiškai konsultuotis su asmenines, teisines ir finansines konsultacijas teikiančiais specialistais.
„Lidl Lietuva“ šiuo metu dirba daugiau nei 2,7 tūkst. darbuotojų. Lietuvoje iš viso veikia 63 „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvės 24-uose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose bei Rokiškyje.
![](/img/dmn-pr-kd.png)
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Sodra“ gyventojus ragina naudoti savitarna: „kaista“ telefonai
Sausio ir vasario pradžioje, gyventojus pasiekiant didesnėms pensijoms, padidėjusio skambučių srauto sulaukianti „Sodra“ gyventojus ragina naudotis informacinėmis sistemomis ir savitarna. ...
-
„Ignitis“ kreipėsi į per klaidą didesnes sąskaitas gavusius klientus
Dėl techninės klaidos penktadalis – apie 200 tūkst. valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros tiekėjos „Ignitis“ klientų praėjusį šeštadienį gavę bei jau apmokėję dukart didesnes sąskaitas, pinigus a...
-
Žiniasklaida: įdiegtos papildomos saugumo funkcijos „Bolt“ keleiviams
Pavėžėjimo paslaugų platformos „Bolt“ klientai nuo šiol galės pasinaudoti 2 papildomomis saugumo funkcijomis: „įsėdimo kodo“ bei „patikimų kontaktinių asmenų“ įvedimo į sistemą galimybe, skelbia naujien...
-
Teismas: Klaipėdos valdžia už sankryžos remontą „Rivonai“ neturi mokėti dar 3,5 mln. eurų
Mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkų kontroliuojamai bendrovei „Rivona“ iš Klaipėdos valdžios per teismą nepavyko išsireikalauti 3,5 mln. eurų už papildomus sankryžos remonto darbus. ...
-
Iš Vilniaus į Taliną – tik su vienu persėdimu
Trijų Baltijos šalių vežėjai – Lietuvos „LTG Link“, Latvijos „Vivi“ ir Estijos „Elron“ – pirmadienį pradėjo suderintą traukinių maršrutą tarp Vilniaus ir Talino su vienu persėdimu La...
-
Po istorinio įvykio: kas ir kodėl paskleidė dezinformaciją
Dėl tikrovės neatitinkančių žinučių Lietuvai savaitgalį sinchronizuojantis su Vakarų Europos elektros tinklais buvo įspėtos dvi įmonės, jos atlieka vidinius tyrimus, apie kurių rezultatą informuos Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC). ...
-
Raketų kūrėja „Frankenburg“ įsteigė įmonę Vilniuje
Pernai Estijoje įkurta kovinių raketų kūrėja – Europos gynybos technologijų bendrovė „Frankenburg“ įsteigė įmonę Lietuvoje. ...
-
Zuokas siūlo sumažinti apie turistus renkamų duomenų kiekį
Seimo narys Artūras Zuokas siūlo atsisakyti perteklinio, jo nuomone, duomenų rinkimo apie keliaujančius ir apgyvendinimo paslaugomis pasinaudojusius turistus. ...
-
Klaipėdos jūrų uosto direktorius: tik 5 proc. viso krovinių srauto sudaro tranzitas
Klaipėdos jūrų uostas nebėra priklausomas nuo krovinių tranzito iš Rytų šalių, teigia uosto direktorius Algis Latakas. Jo pateiktais duomenimis, jei 2020 metų pabaigos tranzitas sudarė 40 proc. viso krovinių srauto, 2024 metais jis smuk...
-
„Ignitis“: dalis klientų gavo nekorektiškas sąskaitas
Elektros ir dujų tiekėjas „Ignitis“ šeštadienio vakarą pranešė, kad dalis klientų dėl techninės klaidos gavo nekorektiškas sąskaitas. ...