- Artūras Ketlerius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės valdomas energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ iki 2030 metų ketina išmokėti 1,6 mlrd. eurų dividendų. Investicijos turėtų viršyti 6 mlrd. eurų.
Tai numatoma trečiadienį patvirtintoje įmonės veiklos strategijoje.
Įmonė žada plėstis užsienyje, patekti tarp dešimties pažangiausių naujosios energetikos bendrovių pasaulyje bei daugiau investuoti į atsinaujinančią energetiką visoje Europoje.
„Plėsimės ne tik Lietuvoje, užkariausime naujus energetikos veiklos plotus artimiausiose šalyse, o vėliau ir likusioje Europoje. Pusė to, ką uždirbsime per dvylika metų, bus uždirbta iš mūsų veiklos tarptautinėse rinkose ir sugrąžinta Lietuvai“, - pranešime sakė „Lietuvos energijos“ vadovas Darius Maikštėnas.
Bendrovė žada, kad vien 2030 metais dividendai sieks 200 mln. eurų, o pusė jų bus iš veiklos užsienyje. Pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) 2030 metais turėtų išaugti nuo dabartinių 237 mln. eurų iki 800 mln. eurų. Be to, vis daugiau pajamų grupė tikisi gauti iš nereguliuojamų veiklų. Šiuo metu jos siekia 20 proc., 2030 metais tikimasi, kad tokios pajamos sudarys 50 proc.
„Lietuvos energijos“ strategijoje nurodoma, kad investicijos į ilgalaikį turtą (CAPEX) 2018-2030 metais sieks 6,2 mlrd. eurų. Didžioji dalis - 45 proc. - investicijų bus skirta atsinaujinančiai energetikai, 39 proc. - skirstomajam tinklui. Be to, trečdalis (35 proc.) investicijų bus ne Lietuvoje.
Planuojama, kad iki 2030 metų „Lietuvos energija“ turės papildomus daugiau kaip 700 MW galios gamybinius pajėgumus. Tai tiek pat, kaip Lietuvos elektros jungtis su Švedija. Tačiau taip pat ketinama uždaryti 7 ir 8 Lietuvos elektrinės blokus, dėl ko „Lietuvos energijos“ gamybiniai pajėgumai sumažės 600 MW. Be to, žadama rekonstruoti visus keturis Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatus.
Iš viso „Lietuvos energija“ 2030 metais žada turėti 2,2 tūkst. MW instaliuotos galios, strateginėje elektros gamyboje.
Įmonė žada, kad investicijos į elektros gamybą skirtos strateginei gamybai, padės ruošiantis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su Lenkija. Strategijoje nurodoma, kad ketinama modernizuoti dabartinius pajėgumus ir statyti naujus, papildomai sukuriant 30 MW galios.
Tačiau planuojama plėsti ir investicijas į atsinaujinančią energiją. 2020 metais Baltijos šalyse ir Lenkijoje „Lietuvos energija“ ketina turėti 400 MW atsinaujinančių energijos išteklių. Šuo metu Lietuvoje visų vėjo jėgainių galia siekia 500 MW. 2025 metais planuojama plėtra į Vidurio Europą, o bendri žaliosios energijos pajėgumai pasieks 1 tūkst. MW, 2030 metais įmonė visoje Europoje ketina turėti 3 tūkst. MW atsinaujinančių elektrinių.
Bendrovė žada, kad plėsdamasi užsienyje, taip pat pateks į dešimtuką pažangiausių naujausių technologijų energetikos bendrovių.
Įmonė žada, kad nuosavo kapitalo pelningumas sieks daugiau kaip 6 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Sodra“ gyventojus ragina naudoti savitarna: „kaista“ telefonai
Sausio ir vasario pradžioje, gyventojus pasiekiant didesnėms pensijoms, padidėjusio skambučių srauto sulaukianti „Sodra“ gyventojus ragina naudotis informacinėmis sistemomis ir savitarna. ...
-
„Ignitis“ kreipėsi į per klaidą didesnes sąskaitas gavusius klientus
Dėl techninės klaidos penktadalis – apie 200 tūkst. valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros tiekėjos „Ignitis“ klientų praėjusį šeštadienį gavę bei jau apmokėję dukart didesnes sąskaitas, pinigus a...
-
Žiniasklaida: įdiegtos papildomos saugumo funkcijos „Bolt“ keleiviams
Pavėžėjimo paslaugų platformos „Bolt“ klientai nuo šiol galės pasinaudoti 2 papildomomis saugumo funkcijomis: „įsėdimo kodo“ bei „patikimų kontaktinių asmenų“ įvedimo į sistemą galimybe, skelbia naujien...
-
Teismas: Klaipėdos valdžia už sankryžos remontą „Rivonai“ neturi mokėti dar 3,5 mln. eurų
Mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkų kontroliuojamai bendrovei „Rivona“ iš Klaipėdos valdžios per teismą nepavyko išsireikalauti 3,5 mln. eurų už papildomus sankryžos remonto darbus. ...
-
Iš Vilniaus į Taliną – tik su vienu persėdimu
Trijų Baltijos šalių vežėjai – Lietuvos „LTG Link“, Latvijos „Vivi“ ir Estijos „Elron“ – pirmadienį pradėjo suderintą traukinių maršrutą tarp Vilniaus ir Talino su vienu persėdimu La...
-
Po istorinio įvykio: kas ir kodėl paskleidė dezinformaciją
Dėl tikrovės neatitinkančių žinučių Lietuvai savaitgalį sinchronizuojantis su Vakarų Europos elektros tinklais buvo įspėtos dvi įmonės, jos atlieka vidinius tyrimus, apie kurių rezultatą informuos Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC). ...
-
Raketų kūrėja „Frankenburg“ įsteigė įmonę Vilniuje
Pernai Estijoje įkurta kovinių raketų kūrėja – Europos gynybos technologijų bendrovė „Frankenburg“ įsteigė įmonę Lietuvoje. ...
-
Zuokas siūlo sumažinti apie turistus renkamų duomenų kiekį
Seimo narys Artūras Zuokas siūlo atsisakyti perteklinio, jo nuomone, duomenų rinkimo apie keliaujančius ir apgyvendinimo paslaugomis pasinaudojusius turistus. ...
-
Klaipėdos jūrų uosto direktorius: tik 5 proc. viso krovinių srauto sudaro tranzitas
Klaipėdos jūrų uostas nebėra priklausomas nuo krovinių tranzito iš Rytų šalių, teigia uosto direktorius Algis Latakas. Jo pateiktais duomenimis, jei 2020 metų pabaigos tranzitas sudarė 40 proc. viso krovinių srauto, 2024 metais jis smuk...
-
„Ignitis“: dalis klientų gavo nekorektiškas sąskaitas
Elektros ir dujų tiekėjas „Ignitis“ šeštadienio vakarą pranešė, kad dalis klientų dėl techninės klaidos gavo nekorektiškas sąskaitas. ...