Patyrė šoką

Kaunietis Ugnius S. savo istorija, kaip dirba Lietuvos paštas, pasidalijo socialiniuose tinkluose. Vyras pasakojo, kad už 45 eurus iš Australijos pirko dėvėtus kompiuterinės žaidimo konsolės pedalus. Dar teko susimokėti siuntimo išlaidas, siekiančias 70 eurų. Vyras pasirinko deklaravimo paslaugą per Lietuvos paštą, tačiau, kai siunta pasiekė Lietuvą, buvo paskaičiuoti kosminiai mokesčiai.

„Sveiko proto liko nedaug. Viskas kainavo apie 45 eurus, plius PVM, plius siuntimas. Tačiau Lietuva apskaičiavo 1 660 eurų viršijančius mokesčius“, – apie tai, kad apskaičiuoti neadekvatūs deklaravimo mokesčiai, dėstė Ugnius S.

Lietuvos pašto sistema siuntimo išlaidas apskaičiavo ne nuo 70 eurų, bet nuo 7 tūkst. eurų.

Jis nurodė, kad tokios sumos išaugo dėl Lietuvos pašto klaidos, nes, deklaruojant prekių vertę, jų puslapyje sistema neatpažįsta padėto kablelio. Jei deklaruojama suma nurodoma nesuapvalinta, o tiksli su centais,  sistemoje reikia tarp skaičių dėti tašką, o ne kablelį, tačiau apie tai vartotojai neinformuojami. Šiuo atveju Lietuvos pašto sistema siuntimo išlaidas apskaičiavo ne nuo beveik 70 eurų, kurie buvo įvardyti su centais, bet pažymėjo esą siuntimas kainavo 7 tūkst. eurų. Tai lėmė, kad ir mokesčių Lietuvai suma išaugo šimtais kartų.

„Deklarantu buvo pasirinktas Lietuvos paštas. Siuntos deklaravimo įrankis provokuoja klientus klaidai, o paštas, teikiantis deklaravimo paslaugą, neužtikrina paslaugų kokybės“, – stebėjosi vyras ir pridūrė, kad, deklaruojant pirkinius, prisegami ir originalūs dokumentai, tad Lietuvos paštas juos patikrinęs matytų, kokios yra realios prekės pirkimo ir siuntimo sumos.

Paviešinus šią istoriją, atsiliepė ir daugiau Lietuvos paštu nusivylusių klientų, susidūrusių su tomis pačiomis problemomis, – deklaruojant pirkinius sistema savaip suapvalino sumas, dėl to išaugo mokestinė našta.

„Turėjau tokią pat patirtį su preke už 20 JAV dolerių. Pildant siuntos dokumentus internetinėje formoje, nežinau, dėl kieno kaltės, bet spėju taško arba kablelio konvertavimo, 20,45 tapo 2 045 JAV dolerių. Lietuvos paštas sakė, kad nieko netaisys, patarė neatsiimti siuntos, nemokėti muito, tada jie grąžina prekę siuntėjui, o toliau jau aiškinkis su siuntėju. Labai nusivyliau. Jie aiškino, kad nieko netaiso, nieko nežiūri, nors ir įrašyta bloga suma“, – savo karčia patirtimi pasidalijo Margarita.

Reketas: iš užsienio siunčiant siuntas Lietuvos pašto deklaravimo sistemoje įsivelia klaidų, padidinami muito mokesčiai, o už klaidos atitaisymą valstybinės įmonės atstovai reikalauja susimokėti. (Gedimino Bartuškos nuotr.)

Mokama pretenzija

Lietuvos pašto klientai tikino, kad įmonei turėtų būti žinoma ši deklaravimo dokumentų pildymo spraga, tačiau nieko nedaroma. Priešingai, imamas beveik septynių eurų mokestis ne tik už pačią deklaravimo paslaugą, bet ir, jei kyla netikslumų, prašoma papildomai sumokėti dešimt eurų už pretenziją paštui.

„Lietuvos paštas ima mokestį už deklaravimą, bet jei sistema klaidingai automatiškai suskaičiuoja, jau ne jų bėdos, neva jie nieko nežino ir nieko koreguoti negali. Pasiūlo dvi galimybes – arba rašyti pretenziją, kuri kainuoja dešimt eurų, arba atsisakyti siuntos. Čia tai bent kontora“, – pasipiktinimo neslėpė Ugnius S.

Negana to, kad pretenzija yra mokama, jos nagrinėjimas gali užtrukti iki 120 dienų. Tokie terminai, vartotojų vertinimu, primena viduramžius.

„Sukurti departamentą skambiu pavadinimu – dar nebūtinai reiškia supratimą, ką tas departamentas turi daryti. Problema su siuntų apmokestinimu velkasi nuo pat apmokestinimo atsiradimo. Niekaip išvadų nepadaroma ir pokyčių nelabai matome. Bet kuriame normaliame versle tokio lygio problema, kaip kablelis ar taškas, būtų išspręsta per mėnesį. Visi robotų tiekėjai, programuotojai būtų ant blakstienų pastatyti už tokias sistemines klaidas – būtų sutvarkę arba būtų pasiųsti toli ir privalėtų surasti kitus, kurie sugeba atskirti tašką nuo kablelio. Tačiau čia gali tik nusipirkti už dešimt eurų teisę pasiskųsti“, – situacijos absurdiškumą įvardijo socialinių tinklų vartotojas Adas.

Ugnius S. pasakojo, kad, parašęs skundą, gavo laišką, kuriame nurodyta, kad būtina deklaruoti eurais, nors deklaravimo sistemoje buvo galima rinktis bet kokią valiutą. Be to, vyras pastebėjo, jei klientas moka už deklaravimo paslaugą, tokiu atveju kilus nesusipratimų paštas turėtų peržiūrėti prisegtus dokumentus, o ne prašyti susimokėti už pretenziją.

„Realiai net neįsivaizdavau, kad taip gali būti tyčiojamasi iš klientų. Tik po pretenzijos pateikimo buvau informuotas, kad siuntas deklaruoti reikia eurais. Kam tada sistemoje yra visų valiutų pasirinkimo galimybė? Kodėl tada leidžia sistema deklaruoti originalia valiuta? Ką jau kalbėti apie tai, kad Lietuvos paštas nesugeba konvertuoti valiutos. Pasityčiojimas, kad pirmiau reikia sumokėti už pretenziją, o tik tada taisoma klaida. Aš juk jau sumokėjau už deklaravimo paslaugą, kodėl dar turiu mokėti už pretenziją? Jaučiuosi visiškai apvogtas“, – pykčio neslėpė pašnekovas.

Problemų yra ir daugiau

Lietuvos pašto siuntų deklaravimo paslaugomis nusivylę klientai laikėsi nuomonės, kad per paštą siuntas galima siųsti tik šalies viduje. Jei reikia siuntimo iš užsienio, prasideda niekaip nesprendžiamos problemos.

„Iš esmės neveikia pašto siuntos paieška, nebent siunti šalies viduje. Pavyzdžiui, jei siuntos iš Kinijos keliauja per Latviją, o pasiimi iš Lietuvos pašto, tokių siuntų man niekada neranda. Naudojantis kitų įmonių paslaugomis, visi paieškos varikliai veikia kuo puikiausia ir galima matyti bet kokį krustelėjimą. Lietuvos paštas šviesmečiais atsilieka su savo technologijomis“, – sakė Laimonas ir pridūrė, kad paštas, matyt, džiaugiasi, kai klientai nuleidžia rankas, nes tada nereikia nieko dirbti.

Realiai net neįsivaizdavau, kad taip gali būti tyčiojamasi iš klientų.

Kitų istorijos dar įdomesnės. Jiems teko deklaruoti iš Ukrainos gautas padėkas. „Prieš kelias savaites iš Ukrainos gavau laišką su atvirukais, pašto ženklais, magnetukais kaip padėką už pagalbą. Tačiau gėdingai turėjau klausinėti siuntėjo iš Dnipro, ką ten tokio sudėjo, prašyti jo siuntimo čekio, susirašinėti ir sumokėti už deklaravimą. Tik tada per paštą gavau tą siuntą“, – savo istorija pasidalijo Arūnas.

Biurokratinis atsakymas

Lietuvos pašto Komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas dienraščio skaitytojams priminė, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. visose ES šalyse visas siuntas, tarp jų ir bet kokios vertės dovanas, atkeliavusias iš už ES ribų, privaloma deklaruoti ir už jas sumokėti mokesčius, kurie pervedami į valstybės biudžetą.

„Išimtis taikoma ir deklaruoti siuntos nereikia tik tuomet, jeigu yra siunčiami dokumentai ar rašytinė korespondencija (laiškas), atvirlaiškis. Jei siunta yra su pašto deklaracija, kurioje nurodyta, jog siunčiama dovana, tokią siuntą privalu deklaruoti, nepriklausomai nuo to, koks jos turinys“, – teigė pašto atstovas.

Jis aiškino, kad Lietuvos pašto deklaravimo sistemoje klientai, nurodę laukiamo siuntinio vertę ir siuntimo mokestį, gali dėti tik taškus – kableliai nei šios sistemos mobiliojoje, nei įprastinėje versijoje neatpažįstami.

„Norime taip pat pažymėti, kad siuntos vertę deklaravimo sistemoje visada privaloma nurodyti ta valiuta, kokia ji buvo įsigyta, – šiuo atveju tai buvo Australijos doleriai, juos teisingai ir nurodė klientas“, – komentavo L. Zadrackas.

Jis pridūrė, kad, norint detaliau pakomentuoti konkretų atvejį, būtina, kad klientas pateiktų daugiau informacijos apie deklaravimo procese jo atliktus veiksmus. Tik tokiu atveju esą galima objektyviai išsiaiškinti įsivėlusio netikslumo priežastis.

„Visais atvejais, kai klaidą pildomoje deklaracijoje palieka klientas, prašymas dėl deklaracijos informacijos taisymo yra apmokestinamas. Šį prašymą būtinai turi užpildyti pats klientas, kadangi jame būtina pateikti įvairius asmens duomenis. Tuo atveju, jeigu yra išsiaiškinama, kad klaida deklaracijoje atsirado ne dėl kliento kaltės, mokestis už informacijos patikslinimą netaikomas.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad prašymą dėl deklaracijos taisymo nagrinėja ne Lietuvos paštas, bet Lietuvos Respublikos muitinė, kuri ir yra nustačiusi maksimalų galimą 120 dienų prašymo nagrinėjimo terminą“, – pažymėjo Lietuvos pašto atstovas.