Taikos sutartį antradienį patvirtino Apeliacinis teismas. Sutartis pasirašyta po to, kai 2022 metų gegužę ginčas teismo nutartimi buvo perduotas teisminei mediacijai. 

„Ši sunkiai pasiekta taikos sutartis leido lengviau atsikvėpti. Galų gale buvo ištaisyta dar 2001-aisiais padaryta tuometinės miesto valdžios klaida. (...) Šiandien mes apgynėme gyventojų poreikius su mažiausiais įmanomais nuostoliais“, – savivaldybės pranešime sakė Alytaus meras Nerijus Cesiulis.

Pasak „Litesko“ pranešimo, šalys susitarė dėl abipusių kompensacijų, įskaitant ir bendrovės lėšomis įrengtą kogeneracinę biokuro  jėgainę bei kitas papildomas investicijas į miesto šilumos ūkį.

Pagal taikos sutartį AŠT iki 2029 metų liepos 1 dienos privalo dalimis sumokėti „Litesko“ 14,158 mln. eurų už perduotą turtą, o „Litesko“ šilumos tinklams iki tos datos sumokės 1,1 mln. eurų.

„Toliau tęsiant bylinėjimąsi yra teorinė galimybė, jog „Litesko“ naudai būtų priteista mažesnė kompensacijos suma, tačiau tokiu būdu savivaldybei bei AŠT būtų tekę mokėti 5 proc. metines palūkanas nuo 2019 metų gegužės 31 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Palūkanos iki šios dienos sudaro daugiau nei 3 mln. eurų“, – teigia Alytaus savivaldybė.

Pasak jos, tęsiant teisminius ginčus kitoje byloje – dėl savivaldybės ir AŠT 22,6 mln. eurų ieškinio „Litesko“, tikėtina, jog šie reikalavimai nebūtų visiškai patenkinti. Todėl taikos sutartis ir teismų proceso užbaigimas – geriausias iš galimų sprendimų.

Alytaus savivaldybė Apeliaciniam teismui skundė Kauno apygardos teismo 2021 metų lapkritį priimą sprendimą priteisti iš miesto ir Alytaus šilumos tinklų (AŠT) 17,2 mln. eurų kompensaciją bendrovei „Litesko“ už iš jos perimtą biokuro jėgainę.

AN. Cesiulis BNS tuomet teigė nesutinkantis su tokiu teismo sprendimu – teismas iš dalies patenkino „Litesko“ priešieškinį ir įmonei priteisė sumokėti 17,179 mln. eurų kompensaciją su 5 proc. metų palūkanomis. Pasak mero, tokia suma, jeigu ją galiausiai tektų sumokėti, būtų iššūkis miestui.

Kauno apygardos teismas 2021 metų lapkritį pažymėjo, kad abi pusės turi prisiimti pasekmes, kilusias vykdant negaliojančiais pripažintus sandorius, – tai yra „Litesko“ turto sukūrimą ir jo perdavimą AŠT.

Alytaus šilumos tinklai 2019 metų vasarą iš „Litesko“ perėmė visą ūkį, įskaitant ir 25 mln. eurų vertės biokuro jėgainę.

Kauno apygardos teismas dar 2018 metais nutarė, kad „Litesko“ Alytui privalo grąžinti šilumos ūkį, o Apeliacinis teismas 2019 metais nusprendė, jog kartu turi būti perduota ir biokuro jėgainė, tačiau už tai miestas turės sumokėti įmonei kompensaciją, dėl kurios dydžio teismas įpareigojo spręsti Kauno apygardos teismą.

„Litesko“ ir Alytaus savivaldybė 15 metų trukmės nuomos sutartį pasirašė 2001 metais, o 2005 metais ji pratęsta dar 10 metų – nuo 2016 metų iki 2026 metų. 2007-aisiais buvo pakeistos kai kurios sutarties sąlygos.

Pasak „Litesko“ 2007 metais pradėjus drastiškai kilti dujų kainoms teko skubiai ieškoti būdų, kaip sumažinti kylančią šilumos kainą. Su miesto vadovais ir šilumos tinklais buvo sutarta, jog „Litesko“ investuos papildomai ir įrengs kogeneracinę biokuro jėgainę, o pasibaigus nuomos sutarčiai toliau ją valdys.

„Litesko“ teigia papildomai investavusi beveik 30 mln. eurų, o tai leido naudoti daugiau biokuro.

2017 metų rugsėjį Konkurencijos taryba nutarė, kad Alytaus valdžia neteisėtai pratęsė sutartį su „Litesko“. Po to Alytus kreipėsi į teismą, kad anksčiau laiko būtų nutraukta nuomos sutartis.