Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos ketvirtadienį išplatinto pranešimo, „Investuok Lietuvoje“ įsidarbinti norėjusiam asmeniui atsakyta, kad Lietuvoje įgytas išsilavinimas yra nepakankamas – būtina turėti įgytą užsienyje.

„Investuok Lietuvoje“ tvirtina, kad jokiai įstaigos siūlomai darbo pozicijai nėra ir nebuvo teikiamas prioritetas užsienyje įgytam išsilavinimui, o darbo pokalbio metu įvyko nesusikalbėjimas su personalo vadybininke, kuri dėl skubėjimo netinkamai suformulavo mintį.

Pasak tarnybos, skundą kontrolierei pateikęs asmuo teigė, kad darbuotojų atrankos metu buvo iškeltas privalomas reikalavimas dėl užsienyje įgytų išsilavinimo ar darbo patirties, nors viešai skelbtame darbo skelbime tokio reikalavimo nurodyta nebuvo. Darbo skelbime buvo rašoma, kad reikalingi puikūs bendravimo ir rašymo įgūdžiai lietuvių ir anglų kalbomis.

Atliekant tyrimą buvo analizuojami susirašinėjimo su įstaigos personalo vadybininke laiškai. Kaip paaiškėjo, įstaigos personalo vadybininkei sužinojus, kad asmuo aukštąjį išsilavinimą įgijo Lietuvoje, ji pabrėžė, jog „patirtis užsienyje – must“ (vertimas iš anglų kalbos – „privaloma“).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lygių galimybių įstatymas draudžia suteikti pirmenybę socialinės padėties pagrindu.

 

Taip pat kontrolierių įstaiga teigia, kad susirašinėjimo laiškuose išsilavinimas ar patirtis užsienyje buvo siejama ne su anglų kalbos žiniomis, tačiau su darbo užmokesčiu. Įstaigos personalo vadybininkė teigė, kad negalės pasiūlyti kandidatui norimo atlygio, nes „tai labai iškreips ir esamą situaciją komandoje ir bus nesąžininga esamų kolegų atžvilgiu“.

„Atkreiptinas dėmesys, kad Lygių galimybių įstatymas draudžia suteikti pirmenybę socialinės padėties pagrindu. Siekiant išvengti tokių nesusipratimų, siūlome kiekvienai įstaigai patvirtinti lygių galimybių politiką organizacijos viduje ir su ja supažindinti visus darbuotojus“, – sakė tarnybos teisininkė Renata Vanagėlienė.

Pagal Lygių galimybių įstatymą, darbdavys, priimdamas į darbą, privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, neatsižvelgdamas į asmens socialinę padėtį, lytį, tautybę ir kitus įstatyme numatytus asmens tapatybės bruožus. Socialinė padėtis įstatyme apibrėžiama kaip asmens padėtis, kurią lemia jo šeiminė padėtis, įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis, studijos mokslo ir studijų institucijose bei kiti su asmens turtine padėtimi susiję veiksniai.