Nemokama psichosocialinė reabilitacija – ieškantiems holistinės emocinės pagalbos

  • Teksto dydis:

Ar kada esate susimąstę, kad asmens emocinė sveikata – ne tik vidinė būklė? Remiantis psichosocialinės reabilitacijos principais, psichinei sveikatai didelę įtaką daro aplinkos veiksniai ir socialinis kontekstas. Todėl siekiant emocinės darnos pirmiausia būtina atgauti optimalų socialinį funkcionavimą. Kad padėtų pacientams tai įgyvendinti, specialistai vis dažniau pasitelkia psichologinių ir socialinių metodų sąveiką – psichosocialinės reabilitacijos gydymo programą. Ši programa apima daugybę paslaugų, įskaitant terapiją, socialinių įgūdžių ugdymą, profesinę reabilitaciją ir integravimo į bendruomenę veiklas. Taip psichosocialinė reabilitacija leidžia įgalinti asmenis, išgyvenančius emocinių sunkumų ar turinčius psichikos sveikatos sutrikimų, tvarkytis su gyvenimo užduotimis, suteikiant kasdieniame gyvenime reikalingų įgūdžių ir skatinant nepriklausomybę. Plačiau apie naują emocinės pagalbos programą pasakoja psichiatrijos dienos stacionaro „Savęs pažinimo centras“ gydytoja psichiatrė ir psichosocialinės reabilitacijos programos vadovė Justina Juškienė.

Kaip žinoti, kad tau ar tavo artimajam reikalinga psichosocialinė reabilitacija?

Psichosocialinė reabilitacija skirta asmenims, patiriantiems nuotaikų svyravimų, jaučiantiems nerimą ar kitas sunkias emocijas, išgyvenantiems netektį ar ryškius fizinės sveikatos sutrikimus. Neretai šie asmenys, dėl pablogėjusios būsenos, susiduria su socialine izoliacija, negali efektyviai vykdyti kasdienių veiklų, dirbti ar palaikyti santykių.

Ši emocinės pagalbos programa ypač naudinga vyresnio amžiaus asmenims, kurie dažniau patiria nerimą dėl sveikatos pokyčių ar nepriklausomybės praradimo.

Psichosocialinė reabilitacija suteikia pacientams įgūdžių, reikalingų norint veiksmingai įveikti  iššūkius, ir palankią aplinką, kurioje jie gali apdoroti savo patirtį ir atstatyti gyvenimą, panaudodami naujai įgytas žinias ir stiprybes. Programa taip pat gali pasiūlyti bendruomenės ryšių, padėti asmenims įsitraukti į socialinį gyvenimą ir prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo aplinkybių, – sakė gydytoja psichiatrė J. Juškienė.

Psichiatrijos dienos stacionaras „Savęs pažinimo centras“. Partnerio nuotr.

Psichosocialinė reabilitacija – komandiniu darbu paremta gydymo programa

Nors emocinis sveikimas yra asmeninė kelionė, kurioje svarbūs individualūs paciento poreikiai ir tikslai, optimaliausią pagalbą gali suteikti skirtingų sričių specialistų komanda, sudaryta iš medicinos psichologo, gydytojo psichiatro, socialinio darbuotojo, ergoterapeuto. Dirbdami komandoje specialistai gali tiksliau įvertinti paciento problemas ir parengti efektyvesnį gydymo planą. Neatsiejama komandos dalimi tampa ir pats pacientas. Taikydami į pacientą orientuotą metodą, psichikos sveikatos specialistai bendradarbiauja su pacientu, siekdami nustatyti tikslus, galimas kliūtis ir kurti efektyvias iššūkių įveikos strategijas, – pasakojo gydytoja.

Psichosocialinės reabilitacijos kontekste taip pat pabrėžiama bendruomenės ir socialinės paramos sistemų svarba, pasisakoma už šeimų, bendraamžių grupių ir bendruomeninių organizacijų įtraukimą į sveikimo procesą.

Todėl pacientai skatinami užsiimti savanoriška veikla ar įsijungti į įvairias organizacijas, kurios palaiko pacientą jam baigus gydymo procesą. Taip šeimos narių ir organizacijų įtraukimas į gydymo procesą tampa svarbia dalimi, gerinančia esminius psichikos sveikatos atkūrimo komponentus – socialinę reintegraciją ir priklausymo jausmą.

Psichosocialinė reabilitacija. Partnerio nuotr.

Grupinė terapija – ne kliūtis, o privalumas?

Psichosocialinę reabilitaciją sudaro trys gydymo etapai – vertinimas, planavimas ir vykdymas. Vertinimo etape atliekamas paciento psichikos, elgesio, psichosocialinės būklės, žalingų medžiagų vartojimo, kasdieninės veiklos ir savarankiškumo vertinimas. Planavimo etape kartu su pacientu sudaromas gydymo planas, numatant tikslus, rezultatus ir galimas kliūtis. Vykdymo etape organizuojamos specialistų konsultacijos ir grupiniai įgūdžių mokymo užsiėmimai, leidžiantys įgyvendinti plane numatytus tikslus ir pasiekti efektyvių rezultatų.

Kadangi psichosocialinė reabilitacija organizuojama grupėse, tai tampa vienu labiausiai pacientus neraminančių veiksnių. Tiesa, gydytoja psichiatrė tikina, darbas grupėje – ne kliūtis, o būtinas gijimo proceso komponentas, kurį po pirmųjų užsiėmimų ima vertinti ir patys pacientai.

Grupinė terapija pacientams leidžia dalintis savo patirtimi, mintimis ir jausmais, kuriuos gali suprasti tik kiti, susidūrę su panašiomis problemomis. Taip psichosocialinė reabilitacija skatina ne tik individualų augimą, bet ir bendradarbiavimą su kitais, galinčiais padėti lengviau įveikti iššūkius, palaikyti, paskatinti ar netgi suteikti konstruktyvią kritiką. Psichosocialinės reabilitacijos grupėse, dažnai vadinamose pagalbos grupėmis, dalyviai gali užsiimti įvairia veikla, įskaitant diskusijas, užsiėmimus, žaidimus ir įvairias terapines technikas – dailės, muzikos, judesio ir elgesio. Terapinėse grupėse pacientų laukia mokymosi įgūdžių, asmeninės priežiūros ir kasdienio gyvenimo įgūdžių lavinimas. Veiklų įvairovė užtikrina, kad kiekvienas pacientas rastų jam tinkamą pagalbos metodą, o grupinė veikla skatina socialinius ryšius, kurie yra ypač svarbūs psichinei sveikatai.

Norite prisijungti prie psichosocialinės reabilitacijos programos? Kreipkitės į pasirinktą gydytoją psichiatrą, gaukite siuntimą ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) patvirtintą formą. Tada susisiekite su Savęs pažinimo centru (info@savespazinimocentras.lt arba +370 630 08980), užsiregistruokite gydymui ir pradėkite emocinio sveikimo kelionę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių