Kas sumokės, jei nesėkmė?

Kai Europos centrinis bankas Lietuvos banko teikimu 2018 m. pabaigoje išdavė "Revolut" specializuoto banko licenciją, šis paskelbė planuojantis teikti indėlių ir paskolų paslaugas. Sprendimą plačiai analizavęs britų dienraštis "The Guardian" aiškinosi, kas atlygintų indėlininkams nuostolius, jei Lietuvoje gavęs licenciją naujasis bankas patirtų problemų.

2008-aisiais Islandijoje, kilus bankų krizei, susiklostė panaši situacija (beje, ir spekuliacinės palūkanos), kai Jungtinės Karalystės (JK) ir Nyderlandų piliečiai nebegalėjo atgauti maždaug 4,5 mlrd. eurų vertės indėlių ir palūkanų.

"Revolut" tada pranešime spaudai teigė, kad jų "naujoji bankininkystės licencija suteiks klientams galimybę sąskaitoje laikyti atlyginimus, kurie pagal Europos indėlių draudimo sistemą bus apsaugoti iki 100 000 eurų". Ar ta apsauga būtų Lietuvos problema, ar ES? Jei kompanija bankrutuos, šis indėlis turės būti išmokamas iš Lietuvos indėlių draudimo fondo, į kurį įmokas sumoka Lietuvoje veikiantys bankai?

Lietuvos bankas, vos išdavęs licenciją, bet kokią rizikų tikimybę atmetė paaiškinęs, kad "Revolut" vertino ir nieko įtartino nenustatė Europos centrinis bankas. Tačiau pagal dabar galiojančią Europos ir mūsų šalies teisę ne pastarasis, o Lietuva privalėtų prisiimti visišką atsakomybę dėl indėlių draudimo. JK 2015 m. įsteigtas FinTech startuolis, kaip tradicinių bankų alternatyva, indėlius gali rinkti ne tik Lietuvoje.

Buvo mestas šešėlis

Beje, nemažai triukšmo kilo dėl "Revolut" pačioje JK. Šalies rinkų priežiūros tarnyba (FCA) finansinių technologijų startuolio pernai pavasarį reikalavo pasiaiškinti dėl galimai neveikusios atitikties sistemos. Pasak kito britų dienraščio "The Telegraph", dokumentai rodo, kad per tris praėjusių metų mėnesius "Revolut" išjungė automatizuotą sistemą, skirtą pinigams plauti ir kitiems abejotiniems pervedimams stabdyti. Maždaug 3 mln. klientų turintis bankas vietoj šios sistemos naudojo senesnes priemones, kurios įtartinus sandorius pažymėdavo tik tada, kai jie jau būdavo įvykę.

Kaip skelbė "The Telegraph", užpernai liepos–rugsėjo mėnesiais startuolio skaitmeninės bankininkystės sistemoje esą galėjo vykti tūkstančiai neteisėtų sandorių. Bendrovės vadovas Nikas Storonskis jau tada tvirtino, kad neįvyko jokių neleistinų sandorių, nors kurį laiką ir neveikė blokavimo sistema.

Tyrimo metu skandalas subliūško.

Persikėlimas buvo prognozuotas

Pasak mūsų šalies pareigūnų, "Revolut" klientų sąskaitų perkėlimas buvo pradėtas planuoti prieš ruošiantis galimam kietajam "Brexit" variantui. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), prižiūrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją Lietuvoje, perspėjo, kad kartu su dideliu kiekiu sąskaitų išaugs ir galimų rizikų grėsmė, tačiau pripažįsta, kad tokį scenarijų prognozavo anksčiau ir ėmė tam ruoštis.

Nuo Naujųjų metų Lietuvoje licencijuotas "Revolut" padalinys perims bendrovės klientus iš visos Europos – tai 10 mln. naujų sąskaitų, per kurias plauks milžiniški pinigų srautai.

"Jau prieš kelerius metus perspėjome dėl "Brexit" įtakos, kai FinTech bendrovės ieškos palankių sąlygų verslui perkelti siūlančių šalių, o tai pajus ir mūsų valstybės finansų sistema. Su tuo ateis ir gerokai didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, kurioms suvaldyti vien pasiraitoti rankovių neužteks, būtinas valstybiškas požiūris ir investicijos, kad šalies konkurencingumo didinimas nevyktų nukenčiant finansų sistemos saugumui", – mano FNTT vadovas Antonis Mikulskis.

Nuo Naujųjų metų Lietuvoje licencijuotas "Revolut" padalinys perims bendrovės klientus iš visos Europos – tai 10 mln. naujų sąskaitų, per kurias plauks milžiniški pinigų srautai. FNTT pinigų plovimo prevencijos ekspertai prognozuoja, kad kartu su naujomis sąskaitomis gali gerokai išaugti ir pinigų plovimo rizikos, o pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičius gali padidėti daugiau nei dešimčia kartų. Galima prognozuoti, kad, nedidinant analizės pajėgumų ir neinvestuojant į išmaniąsias technologijas, gresia pinigų plovimo prevencijos sistemos perkaitimas.

Pranešimų dėl įtarimų daugėja

"Lietuvos atsparumą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikoms periodiškai vertina Europos Tarybos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetas (MONEYVAL). Šiais metais Lietuvos reitingas buvo paaukštintas, nes buvo atliktas Nacionalinis rizikų vertinimas, parodęs, kad šalis aiškiai supranta galimas rizikas ir grėsmes, identifikavo pažeidžiamiausius sektorius ir sritis, kuriuose gali kilti didžiausia pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika", – teigė FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Edmundas Jankūnas.

Anot ekspertų, MONEYVAL vertinimas geriausiai įrodo šalies pasirengimą kovai su pinigų plovimu ir indėlį tobulinant pinigų plovimo prevenciją. Pagal suteiktą reitingą potencialūs investuotojai, užsienio šalių bankai vertina šalį ir investicinę aplinką, visų atsakingų šalies institucijų įsitraukimą į galimų rizikų užkardymą.

FNTT pareigūnai tvirtina, kad Lietuvoje buvo nuveiktas didelis darbas, parodantis, kad mūsų šalis pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įgyvendinimo srityje seniai nebėra naujokė ir sparčiai skinasi kelią link tarptautinių standartų visiškos atitikties. Tačiau nepagrįstas optimizmas naujų rinkos dalyvių pritraukimo varžybose, ignoruojant tolygiai turinčias augti investicijas į prevenciją, šias pastangas ir pasiektus rezultatus gali nublokšti į pradinį lygį, jei visos atsakingos institucijos pamirš kalbėtis apie ambicijų ir esančių prevencijos galimybių suderinimą. Lietuvos įvaizdis tarptautiniame pinigų plovimo prevencijos vertinimo kontekste yra visų atsakingų institucijų reikalas ir tik bendras požiūris, atsakingas galimybių vertinimas ir planavimas gali pritraukti ilgalaikę sėkmę.

Kaip rodo Nacionalinis rizikų vertinimas, pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičius kasmet auga. Vykdant klientų stebėseną, per pastaruosius metus daugiau pranešimų teikta apie Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, tačiau stebima tendencija, kad per 2019 m. labai pagausėjo pranešimų, kuriuose kaip pagrindiniai subjektai minimi užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, padaugėjo pranešimų ir iš elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų. Fiksuotas ir grynųjų pinigų operacijų, kurių suma viršija 15 tūkst. eurų, skaičiaus augimas per pastaruosius metus. Nuo 2021 m. kartu su 10 mln. "Revolut" sąskaitų atėjimu šie skaičiai turėtų reikšmingai didėti.

Investuojama į išmanius sprendimus

FNTT ekspertai sako, kad, iškilus realiai grėsmei, kad pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius analizė gali strigti ar tapti visiškai paralyžiuota, jau prieš kurį laiką imta galvoti apie procesų tobulinimą pasitelkiant automatizavimo sprendimus. Jau šiandien FNTT naudojasi platforma, kuri automatiškai pagal nustatytus kriterijus surenka bazinę informaciją, reikalingą pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas analizei, ir įvertina rizikos lygį, atlieka administracinę funkciją. Skaičiuojama, kad, automatizavus procesus, sistema perims apie 30 proc. įprastai pareigūnų atliekamo darbo. Tikimasi, kad tai bent iš dalies padės pagreitinti pranešimų apie įtartinas operacijas ar sandorius analizės procesą ir leis išvengti pinigų plovimo prevencijos sistemos perkaitimo.

Vis daugiau dėmesio krypsta į itin populiarėjančius virtualiuosius pinigus. Aktyvėja virtualiųjų valiutų naudojimas ir jų keityklų operatorių veikla. Kaip parodė pastarųjų kelerių metų finansinių duomenų analizė, bendra Lietuvoje veikiančių didžiųjų komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų klientų kriptovaliutų apyvarta sudarė daugiau nei 660 mln. eurų. Technologijos tampa vis prieinamesnės, patogesnės naudoti, o rinkoje greitai prisitaiko ir gali pasiūlyti vis sudėtingesnių priemonių. Siekiant neatsilikti, būtinos investicijos ir šioje srityje, nes reikia nuolat kelti darbuotojų kompetenciją ir institucijų imlumą technologijoms. Viena pagrindinių FNTT investicijų tapo priemonė kriptovaliutų judėjimo stebėsenai. Stebimos visos pagrindinės kriptovaliutos – Bitcoin, Ethereum, Ripple, Dash ir kt. Naujoji priemonė suteikia galimybę atsekti įvykusias operacijas ir, tikėtina, pirminį siuntėją. Šią priemonę naudoja finansų priežiūros institucijos mažiausiai aštuoniolikoje ES šalių narių, tad bendradarbiauti su skirtingų valstybių priežiūros institucijomis taps lengviau, padidės elektroninių finansinių nusikaltimų tyrimų efektyvumas.

Daugėjant finansinių nusikaltimų Europoje ir sparčiai besivystant technologijoms, FNTT taip pat ketina pasitelkti dirbtinį intelektą, apdorosiantį labai didelės apimties duomenų srautus. Pareigūnai viliasi, kad tai paspartins tyrimus.

Tačiau "Revolut" atstovai tikina, kad Lietuva neprivalėtų prisiimti atsakomybės dėl indėlių draudimo, mat klientus perkelia ne į banko licenciją turinčią įmonę, tad jų sąskaitos nebus apdraustos indėlių draudimu.

"Europos Sąjungos valstybių klientus ne iš Jungtinės Karalystės perkeliame į elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinčią įmonę Lietuvoje "Revolut Payments", norėdami būti tikri, kad "Brexit" neturės įtakos mūsų klientams", – redakcijai atsiųstame komentare tvirtina "Revolut" komunikacijos vadovė Baltijos šalims Ingrida Daunaravičienė.

"Revolut" strategija Europoje nesikeičia – siekiame turėti tris licencijuotas įmones Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje ir Airijoje, kur šiuo metu laukiame licencijos patvirtinimo. Gavę licenciją Airijoje, Vakarų Europos valstybių klientus perkelsime į Airijos įmonę. Per Lietuvos įmonę laikinai aptarnausime apie 9 mln. klientų, jais rūpinsis mūsų komandos Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, Portugalijoje, Lenkijoje.

Nuolat stipriname atitikties, finansinių nusikaltimų ir pinigų plovimo prevencijos funkcijas, didiname darbuotojų skaičių šiose srityse bei aktyviai bendradarbiaujame su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Šis klientų migravimas yra niekaip nesusijęs su "Revolut Bank" veikla“, – teigia I.Daunaravičienė.