- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau kurį laiką kyla įtampa dėl pareigūnų reikmėms skirto valstybės kritinio ryšio tinklo. Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (LRTC) ragina statyti atskirą ryšio tinklą ir rezervuoti jam dažnius iš 700 megahercų (MHz) dažnių juostos.
„Žinių radijo“ eteryje vykusioje diskusijoje Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas Artūras Kavolis pripažino, kad šiuo metu dar vyksta diskusijos dėl to, koks būtų geriausias valstybės kritinio ryšio modelis.
„Modelyje, kai radijo ryšio prieigos tinklą valdytų operatoriai, o kamieninę dalį – valstybė, tinklo įrengimo terminas teoriškai turėtų būti trumpesnis“, – laidoje sutiko jis.
Mobiliojo ryšio operatoriai nerimauja, kad tokiu atveju dažnių nepakaks būsimai 5G tinklų plėtrai.
„Tai yra perteklinis resursų rezervavimas ir lėšų švaistymas. Už parduotus dažnius ar suteiktą teisę naudotis komerciniais pagrindais gautos lėšos galėtų būti nukreiptos į kritinio tinklo statybą, nes jo pastatymui reikės pakankamai didelių pinigų – daugiau kaip 40 milijonų“, – laidoje sakė asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.
Pasak jo, kelias, kuriuo dabar einama, turės įtakos 5G plėtrai ir kainodarai Lietuvoje. „Kuo mažesnis dažnių resursas, tuo tankesnį reikia statyti tinklą, tuo reikia daugiau investuoti. Kuo daugiau investuojama, tuo daugiau kyla kainos“, – pabrėžė M. Ubartas.
Jis atmetė argumentus, kad atskiras tinklas būtų patikimesnis nei operatorių infrastruktūra.
„Kai sutrinka operatorių ryšys, mes tai girdime, nes kiekvienas operatorius aptarnauja po milijoną vartotojų. Bet Lietuvoje turime ir kertinio ryšio tinklą. Apie tai, kad prieš tris savaites jis buvo sustojęs, niekas nepranešė“, – atkreipė dėmesį „Infobalt“ vadovas.
Tuo tarpu išnaudojant visų operatorių resursus, pasak jo, galima užtikrinti kokybišką ir efektyvų ryšį.
„Kompromisas yra modelis, kai valstybė valdo tą centrinę dalį, o operatoriai radijo prieigos tinklo dalį“, – laidoje nurodė A. Kavolis. Pasak jo, tokį modelį šiandien pasirinko Didžioji Britanija ir Suomija.
Jam pritarė M. Ubartas: „Lietuvoje pasidaryti mišrų tinklą, kai VRM valdo core dalį, o radijo daliai naudojasi operatorių resursais – tinklu, būtų galima per gana trumpą laiką, nes mūsų infrastruktūros yra išvystytos“, – sakė jis.
Pagal LRTC siūlymus statant atskirą tinklą, pasak M. Ubarto, panašų rezultatą pasiekti truktų dešimtmetį.
Valstybinis kritinio radijo ryšio tinklas – tai specialias technologijas naudojant sukurtas tinklas, skirtas užtikrinti viešo saugumo ir pagalbos tarnybų veiklą ir priskirtas funkcijas. Juo naudotųsi VRM pavaldžios tarnybos – policijos, gelbėtojų ir kitos pajėgos – iš viso apie 11 tūkst. pareigūnų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas: Klaipėdos valdžia už sankryžos remontą „Rivonai“ neturi mokėti dar 3,5 mln. eurų
Mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkų kontroliuojamai bendrovei „Rivona“ iš Klaipėdos valdžios per teismą nepavyko išsireikalauti 3,5 mln. eurų už papildomus sankryžos remonto darbus. ...
-
Iš Vilniaus į Taliną – tik su vienu persėdimu
Trijų Baltijos šalių vežėjai – Lietuvos „LTG Link“, Latvijos „Vivi“ ir Estijos „Elron“ – pirmadienį pradėjo suderintą traukinių maršrutą tarp Vilniaus ir Talino su vienu persėdimu La...
-
Po istorinio įvykio: kas ir kodėl paskleidė dezinformaciją
Dėl tikrovės neatitinkančių žinučių Lietuvai savaitgalį sinchronizuojantis su Vakarų Europos elektros tinklais buvo įspėtos dvi įmonės, jos atlieka vidinius tyrimus, apie kurių rezultatą informuos Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC). ...
-
Raketų kūrėja „Frankenburg“ įsteigė įmonę Vilniuje
Pernai Estijoje įkurta kovinių raketų kūrėja – Europos gynybos technologijų bendrovė „Frankenburg“ įsteigė įmonę Lietuvoje. ...
-
Zuokas siūlo sumažinti apie turistus renkamų duomenų kiekį
Seimo narys Artūras Zuokas siūlo atsisakyti perteklinio, jo nuomone, duomenų rinkimo apie keliaujančius ir apgyvendinimo paslaugomis pasinaudojusius turistus. ...
-
Klaipėdos jūrų uosto direktorius: tik 5 proc. viso krovinių srauto sudaro tranzitas
Klaipėdos jūrų uostas nebėra priklausomas nuo krovinių tranzito iš Rytų šalių, teigia uosto direktorius Algis Latakas. Jo pateiktais duomenimis, jei 2020 metų pabaigos tranzitas sudarė 40 proc. viso krovinių srauto, 2024 metais jis smuk...
-
„Ignitis“: dalis klientų gavo nekorektiškas sąskaitas
Elektros ir dujų tiekėjas „Ignitis“ šeštadienio vakarą pranešė, kad dalis klientų dėl techninės klaidos gavo nekorektiškas sąskaitas. ...
-
Lubienė: aš neatsakysiu į pono Laurinaičio vakarykštį benefisą
Vienos didžiausių Lietuvos verslo grupių „Achemos grupė“ kontrolinio akcijų paketo savininkė Lyda Lubienė nekomentuoja smulkiojo akcininko Arūno Laurinaičio, norinčio iš jos ir dukros nupirkti 54 proc. akcijų paketą, ketinimų ir...
-
Konkurencijos taryba: „Ekspress Grupp“ turi parduoti lrytas.lt arba delfi.lt
Be Konkurencijos tarybos leidimo portalą „Lrytas“ įsigijusi Estijos žiniasklaidos grupė „Ekspress Grupp“, valdanti ir „Delfi“ naujienų portalus Baltijos šalyse, Lietuvoje turės atkurti ankstesnę padėtį arba p...
-
Detektyvas dėl upelio taršos: nustatė kaltininkus
Po portalo kauno.diena.lt publikacijos Aplinkos apsaugos departamentas atliko tyrimą dėl taršos Musinės upelyje. Penktadienį įvardyti teršėjai. ...