- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirkti jau įrengtą namą ar įsigyti sklypą ir statytis būstą pačiam? Su tokia dilema susiduria daugiau erdvės ir komforto trokštantys žmonės. Nekilnojamojo turto ekspertai apskaičiavo, kad pirkti sklypą sostinėje ir ten pasistatyti standartinį 140-150 kv. m namą kainuoja apie 50-70 tūkst. litų pigiau negu įsigyti jau pastatytą ir įrengtą namą.
Nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt duomenimis, šiuo metu vidutinė parduodamo namo (130-150 kv. m) kaina sostinėje siekia 520 tūkst. litų. 10 arų namų valdos sklypas Vilniaus mieste vidutiniškai kainuoja 280 tūkst. litų, o statomo namo vieno kvadratinio metro kaina su visa apdaila – nuo 1,4-1,5 tūkst. litų. Taigi pasistatyti 130 kv. m namą kainuotų apie 182-195 tūkst. litų.
Evaldo Narbuntovičiaus, domoplius.lt projekto vadovo, teigimu, statant namą reikėtų įvertinti laiko sąnaudas ir kitas nenumatytas išlaidas prižiūrint namo statybos procesą. „Be abejo, žvelgiant į tik popieriuje surašytas kainas statyti būstą bus pigiau negu pirkti jau pastatytą. Tačiau įvertinus, kad namo statyba trunka mažiausiai metus, būsimo namo šeimininkams reikia į biudžetą įtraukti kiekvieną sugaištą valandą“, – teigia E. Narbuntovičius.
Nekilnojamojo turto ekspertų skaičiavimais, pačiam pasistatyti 130 kv. m namą 10 arų sklype Vilniaus rajone kainuos apie 55-60 tūkst. pigiau negu pirkti jau pastatytą ir įrengtą. „Namo statybos išlaidoms didžiulę įtaką turi sklypo kaina. Vidutinė aro kaina Vilniaus rajone kone tris kartus mažesnė negu mieste ir siekia apie 9 tūkst. litų. Pavyzdžiui, už panašią kainą parduodami sklypai Šiaulių mieste“, – lygina E. Narbuntovičius.
Būsimiems namų savininkams seminarus organizuojančios įmonės „Statybų studija“ direktorius Linas Mikaila mano, kad statybos kaina gali kisti priklausomai nuo pasirinktų medžiagų, kiek darbų atliks namo šeimininkas savo jėgomis, o kiek samdyti statybininkai.
„Norint pasistatyti prabangesnės architektūros būstą, 4 ar 5 tūkst. litų už kvadratinį namo metrą – ne riba. Tačiau pasirinkus racionalų namo projektą, dažniausiai namo statybos išlaidos svyruoja nuo 1500 iki 2500 Lt už kv. m su visa apdaila“, – sako L. Mikaila.
Statomo namo biudžeto sąmata itin priklauso nuo sklypo kainos. Lietuvoje vienas sklypo aras vidutiniškai parduodamas už 11 tūkst. litų, tačiau yra miestų ir rajonų, kur kainos žymiai didesnės už šalies vidurkį. Pavyzdžiui, Klaipėdoje vienas aras vidutiniškai kainuoja 32,3 tūkst. litų, Palangoje ir Šventojoje (26 tūkst. litų), Vilniuje (25 tūkst. litų), Kaune (16,7 tūkst. litų), Panevėžyje (14,5 tūkst. litų). Domoplius.lt duomenimis, daugiausiai už vieną sklypo arą prašoma Neringoje – 83 tūkst. litų.
Brangiausių rajonų viršūnėje – Vilniaus rajonas, po jo rikiuojasi Druskininkų, Klaipėdos, Mažeikių, Šalčininkų ir Birštono rajonai.
„Pastebime, kad šiuo metu kainos ypač padidėjusios pajūrio kurortuose. Ten jos vidutiniškai trečdaliu didesnės negu Vilniuje ar Kaune. Tikėtina, kad jos nekris ir ateityje“, – prognozuoja E. Narbuntovičius. Jo teigimu, netgi sostinėje galima surasti sklypų, kuriuose aro kaina neviršija 3 tūkst. litų.
O kuriame rajone galima pigiausiai nusipirkti sklypą? Šiuo metu pigiausiems rajonams galima priskirti Akmenę ir Visaginą, kur vidutinė aro kaina – atitinkamai 82 ir 161 litas. Tai yra net kelis šimtus kartų pigiau negu Vilniuje. Mažiau nei 500 litų už arą siūloma skelbimuose, kur pardavinėjami sklypai Kupiškio, Joniškio, Rokiškio rajonuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniečiai gyvybe nusprendė nerizikuoti
Griūvantis Panerių g. 15 namas pagaliau bus prikeltas naujam gyvenimui – po pusmečio ginčų gyventojai sutiko gelbėti savo būstą. Darbai bus suskirstyti etapais, o paramą žada ir Aplinkos ministerija, ir Vilniaus savivaldybė. Įtikino daugum...
-
Kurio Lietuvos miesto gyventojai dėl nuosavo būsto turi dirbti daugiausia?
8 metus ir 8 mėnesius. Tiek reikia dirbti vidutinį atlyginimą gaunančiam vilniečiui, kad jis įsigytų standartinį 50 kv. m butą sostinėje. Daugiau negu vilniečiams tenka dirbti tik Palangos ir Druskininkų gyventojams, o palankiausias buto kain...
-
Šilumos sistemų modernizavimui – didesnė ES parama2
Šilumos tiekimo sistemos modernizavimo ir plėtros projektams bus papildomai skirta apie 20,1 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Tokį nutarimą lapkričio 13 d. priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama ...
-
Paraiškų rinkimas asbestinei stogų dangai keisti baigėsi
Praėjusią savaitę baigtos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“, informuoja Nacionalinė mokėjim...
-
Išlaidas namui išlaikyti siūloma skaičiuoti ir pagal gyventojų skaičių bute7
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Valerijus Simulikas pristatė siūlymą, kad butų ir kitų patalpų savininkai išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti apmokėtų, tvarka mokesčius, rinkliavas ir kitas ...
-
Sugriežtinta renovuojamų daugiabučių investicinių projektų rengimo tvarka
Pradėjus didelio masto darbus, neišvengiamai kyla nenumatytų rūpesčių. Taip nutiko ir su masine daugiabučių namų renovacija. Tačiau Aplinkos ministerija itin akylai seka visą jos eigą ir skubiai imasi priemonių trikdžiams pašalinti. ...
-
Penktadienis – paskutinė diena sumokėti žemės mokestį3
Apie pusė gyventojų, kuriems iki lapkričio 15 dienos privalu sumokėti žemės mokestį, to dar nepadarė. ...
-
Butų kainos kyla visose Baltijos šalių sostinėse
"Ober-Haus Real Estate Advisors" apskaičiuota 2013 m. spalio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Taline butų kilo 6,6 proc., Rygoje ūgtelėjo 0,6 proc., o Vilniuje - 0,3 proc. Teigiamas butų kainų pokytis spalio mėnesį steb...
-
Ateityje valstybės parama renovuojamiems namams mažės1
Renovacijos tempai visoje Lietuvoje vyksta nevienodu greičiu. Ignalina gali pasigirti sparčiai judanti į priekį, o štai Raseinių rajone iki šiol nerenovuotas nei vienas daugiabutis. Portalo vaizdo konferencijoje viešėjęs būsto ener...
-
„Lituanica“: padidintas mokestis smogs ir veikliems3
Buvusio fabriko "Lituanica" teritorijos savininkai užtruko derindami didelės apimties detalųjį planą, apimantį ne tik įsigytą sklypą, bet ir miesto viešąsias erdves. Ir – projekto partneris, Kauno savivaldybė, apkrovė verslin...