Automobilių ateities tendencijos į Lietuvą skverbiasi nedrąsiai

Vilniuje prieš trejus metus buvo iškilmingai atidaryta elektromobilio įkrovimo stotelė. Tačiau tokie automobiliai Lietuvoje – vis dar retenybė. Nepaisant to, tyrimai rodo, kad žmonės vis dažniau pirks alternatyviu kuru varomus automobilius arba dalysis mašinomis.

Vilniuje prieš trejus metus buvo iškilmingai atidaryta elektromobilio įkrovimo stotelė. Tačiau tokie automobiliai Lietuvoje – vis dar retenybė. Nepaisant to, tyrimai rodo, kad žmonės vis dažniau pirks alternatyviu kuru varomus automobilius arba dalysis mašinomis.

Vairuotojo nebereikės

Pasaulio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG atliktas tyrimas "Global Automotive Executive Survey 2014" parodė, kad pasaulyje vis labiau auga dėmesys alternatyviam kurui ir autonominiams automobiliams.

"Tyrimo rezultatai rodo, kad automobilių pramonės ateitį lemia spartus naujausių technologijų taikymas. Pavyzdžiui, autonominiams automobiliams reikia kurti daug naujų programinės ir techninės įrangos sprendimų", – teigė "KPMG Baltics" partneris Domantas Dabulis.

Autonominis automobilis – tai automobilis, valdomas kompiuterio. Prie vairo sėdintis žmogus tampa tiesiog stebėtoju. Dėl įmontuotų daviklių kompiuteris sugeba išvengti kliūčių, persirikiuoti į kitą juostą, keisti greitį ir pan.

Priprasime dalytis

Nuolat augantis susidomėjimas autonominiu transportu skatina įvairių mobilumo technologijų plėtrą. Galimybė trumpam laikui užsisakyti automobilį teikiama ir Lietuvoje. Tyrimo duomenys rodo, kad tokia paslauga gali išspręsti antrojo automobilio šeimoje problemą ar net paskatinti atsisakyti asmeninio automobilio.

"CityBee", teikiančios automobilio dalijimosi paslaugą, veiklos vadovas Aurimas Drūtys teigė, kad Lietuvoje ši paslauga įsitvirtina labai lėtai, bet užtikrintai. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje paslaugas teikianti įmonė siūlo naudotis automobiliu tada, kai jo reikia. Siūloma užsiregistravus mobiliuoju telefonu pasiimti automobilį iš numatytos vietos. Surinkus reikiamą numerį automobilis atsirakina, o rakteliai ir dokumentai jau būna viduje. Pasinaudojus automobiliu numatytą laiką, tereikia jį grąžinti į tą pačią vietą.

"Ekonominiu sunkmečiu Lietuvoje išpopuliarėjo dalijimosi ekonomika, kuri atspindi besivystantį žmonių sąmoningą vartojimą. Taip kilo mintis dalijimosi automobiliais paslaugos modelį pritaikyti Lietuvos didmiesčiuose", – sakė A.Drūtys.

Pašnekovas akcentavo, kad ši paslauga taikoma būtent didmiesčiuose ir neplanuojama plėstis į kitus Lietuvos miestus, nes tai nebūtų pelninga bei tikslinga.

"Lietuvoje jau atsiranda vartotojų, kurie atsisako antro šeimos ir net asmeninio automobilio, nes naudojantis dalijimosi automobiliu paslauga sutaupoma laiko, nereikia ne tik rūpintis automobiliu, bet ir papildomai mokėti už degalus, draudimą, priežiūrą. Tai padeda planuoti išlaidas ir išvengti nereikalingo streso. Be to, mažina aplinkos taršą. Tačiau kol kas tokių vartotojų yra palyginti nedaug, o kada jų padaugės – priklausys nuo to, kaip bendrai keisis vartotojų įpročiai, kada Lietuvoje įsitvirtins Vakaruose populiarėjantis sąmoningas vartojimas", – tikino A.Drūtys.

Trūksta įkrovimo stotelių

KPMG tyrimo rezultatai parodė, kad didėjančios išlaidos degalams ir didesnis visuomenės susirūpinimas dėl aplinkos apsaugos skatina automobilių gamintojus orientuotis ir į alternatyviu kuru varomų transporto priemonių plėtrą. Akcentuojama, kad plėtra turėtų vykti ne tik išsivysčiusiose šalyse, bet ir besivystančiose.

"Kol kas Lietuvos elektromobilių rinka yra tik pradiniame plėtros etape. Plėtrą paskatintų įkrovimo stotelių tinklo atsiradimas, kurio kol kas nėra. Lietuva, kaip ir kitos šalys, turi pasirinkti vieną iš dviejų infrastruktūros finansavimo modelių – arba išlaidas dengia elektromobilių savininkai (brangiau mokėdami už įkrovimą ar patį automobilį), arba išlaidos būtų įskaičiuotos į elektros tarifą visiems elektros vartotojams", – aiškino D.Dabulis.

Valstybė neremia

Jam nepritarė Lietuvos elektromobilių asociacijos vadybos pirmininkas Laurynas Jokužis. Jo nuomone, pirma turėtų daugėti elektromobilių, o tik tada turėtų būti įrengiama daugiau įkrovimo stotelių.

Esą turintys elektromobilius dažniausiai patys įsirengia tokias stoteles namuose ar biure. Todėl pirmiausia, L.Jokužio manymu, reiktų skatinti įsigyti patį automobilį. Viena iš skatinimo priemonių galėtų būtų nemokama elektra įkrovimo stotelėse.

"Užsienyje elektros įkrovimas viešose stotelėse yra nemokamas. Taip skatinama važinėti elektromobiliais. Jeigu žmogus važiuoja elektromobiliu, kuris yra brangesnis automobilis nei varomas vidaus degimo varikliu, tai jam bent elektrą padaro nemokamą", – sakė L.Jokužis.

Lietuvoje, L.Jokužio tvirtinimu, yra vos keliasdešimt tokių automobilių. Nors pašnekovas negalėjo nurodyti tikslaus skaičiaus, teigė, kad jų nėra daugiau nei 50.

Viena to priežasčių yra ta, kad valstybė neteikia subsidijų, todėl įsigyti elektromobilį yra ganėtinai brangu. Tiesa, jo išlaikymas gerokai pigesnis. L.Jokužio teigimu, atsižvelgiant į elektromobilio modelį, 100 kilometrų galima nuvažiuoti už maždaug 6–8 litus. Tačiau net ir antrinėje rinkoje elektromobilis kainuoja 40–50 tūkst. litų., o perkant naują – daugiau kaip 100 tūkst. litų.

Kompaktiški - mėgstamiausi

"Global Automotive Executive Survey 2014" tyrime pabrėžiama, kad pirkėjai labiausiai vertina degalus taupančias transporto priemones. Net 92 proc. pirkėjų tai yra pagrindinis apsisprendimo kriterijus. Taip pat didelis dėmesys teikiamas saugumui. Automobilių pramonės atstovų nuomone, pirkėjai vis labiau vertina naujausių technologijų taikymą, o sutaupyti naudojant alternatyvius degalus rinkėjams ne taip svarbu.

Panašių pastabų pateikė ir automobilių prekybos bendrovės "Inchcape Motors" rinkodaros vadovė Miglė Makauskaitė. Jos teigimu, populiariausi Lietuvoje išlieka kompaktinės klasės automobiliai, įskaitant ir kompaktinius miesto visureigius.

"Jie ekonomiški, saugūs, turi gausią komforto ir saugumo įrangą. Vidutinio dydžio klasės automobiliai taip pat tarp lyderių. Atsigauna komercinio transporto prekyba, ir mes tuo labai džiaugiamės, nes tai rodo ir bendrą rinkos atsigavimą", – komentavo M.Makauskaitė.

Elektromobiliai nedomina

Pašnekovė tikino, kad elektromobiliai, deja, didelio susidomėjimo nesulaukia. Specialistės nuomone, tam yra netgi kelios priežastys. Elektromobiliai yra brangesni, jiems netaikomos mokesčių lengvatos. Be to, Lietuvoje neišvystytas įkrovimo stotelių tinklas.

"Skatinimo įsigyti taip pat nėra. Priminsiu Estijos patirtį, kai vyriausybė parodė pavyzdį ir įsigijo 500 "Mitsubishi i-MiEV" elektromobilių mainais į perteklinius taršos leidimus. Norvegijoje elektromobilių pirkėjai atleidžiami nuo visų automobiliams taikomų mokesčių", – sakė M.Makauskaitė bei akcentavo, kad ir naujos kartos benzininiai ar dyzeliniai varikliai yra ekologiški, ekonomiški bei galingi. Todėl žmonės labiau linkę rinktis juos.

Be to, žmonės didesnį dėmesį skiria ne tik saugumui, variklio ir transmisijos techniniams duomenims, bet ir patogumui, interaktyvioms ypatybėms. Pašnekovės teigimu, komfortas jau nebėra elektroniniu būdu valdomi langai ar automobilio statymo jutikliai. Automobiliuose diegiamos automatinės automobilio statymo ir vietos suradimo sistemos, bagažinės atidarymo be rankų sistemos ir t. t.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Autoriams

Autoriams portretas
Elektromobiliai yra ne ekologišku, o jų eksploatacija reikalauja milžiniškos naujos infrastruktūros ir lėšų. Esant tokiai technologiniai situacijai negalima teigti, kad elektromobilis yra siekiamybė ar naujovė.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių