Duobių maratonas gatvėse: ką būtina žinoti prakirtus padangą ir norint gauti kompensaciją

  • Teksto dydis:

Dienos trumpėja, tamsėja, vairavimo sąlygos sudėtingėja. Taigi laikytis kelininkų rekomendacijų – važiuoti atidžiai – neskubėti darosi vis sunkiau. Į duobes pataiko net ir geriausi vairuotojai. Ką daryti atsidūrus tokioje situacijoje, atsakė advokatas dr. Darius Butvilavičius LNK reportaže.

– Pataikė automobilio ratas į duobę ar į kokį šulinėlį. Padanga prakirsta, sustoju. Skambinti draugui, kažkokiam pažįstamam iš autoserviso, pažįstamam teisininkui... ar nieko nedaryti?

– Pirmiausiai tokioje situacijoje reikėtų pasilikti eismo įvykio vietoje. Iškviesti policijos pareigūnus, kad jie užfiksuotų įvykio aplinkybes, po įvykio atsiradusius automobilio defektus (nufilmuotų ar nufotografuotų), vairuotojo paaiškinimus apie padarytą žalą, įvertintų situaciją, nubraižytų schemą. Nustačius tokias aplinkybes jau galima imtis tolimesnių veiksmų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar važiuoja policija į tokius įvykius, ar galima užpildyti eismo įvykio deklaraciją?

– Mano patarimas būtų – kviesti policiją. Kiek teko susidurti tesimo praktikoje, policijos pareigūnai atvyksta į tokio pobūdžio įvykius. Fiksuoja, įvertina, ar yra kažkokia paties vairuotojo atsakomybė, ar jis padarė kažkokį nusižengimą. Nes, pavyzdžiui, jei kažkoks kelio defektas, duobė, nelygumas yra paženklintas, aptvertas ir aiškiai matomas, galima būtų spręsti, kad galbūt pats vairuotojas buvo nepakankamai atidus kelyje. Bet jeigu galimybės pastebėti kelio trūkumus buvo ribotos, ypač tamsiuoju metų laiku, kai sudėtingos meteorologinės sąlygos, pvz., lietus, šlapdriba, intensyvus eismas, iš tikrųjų tokius pažeidimus iš vairuotojo pusės būtų sunku konstatuoti.

– Kai iškviesta policija surašo protokolą, ką daryti toliau?

– Tuomet priklauso nuo to, ar vairuotojas turi transporto priemonės kasko draudimą. Jei turi tokį, be abejo, jis kreipiasi į savo draudimo bendrovę, kuri pagal sudarytą transporto priemonių kasko draudimo sutartį atlygina padarytus nuostolius. Tai yra padarytos žalos atlyginimas – jau draudimo bendrovės rūpestis. Na, o tais atvejais, kai transporto priemonės savininkas neturi tokio kasko draudimo, turėtų kreiptis į turto vertintojus, kurie nustatytų transporto priemonei padarytus defektus, įvertintų nuostolius, atsiradusius po to eismo įvykio. Arba gali kreiptis į automobilių serviso specialistus, kad detaliai apžiūrėtų, įvertintų ir apskaičiuotų automobiliui padarytus kaštus.

– Ir kas tada..?

– Tada surinkus visus tuos dokumentus, duomenis, pagrindžiančius apie automobiliui padarytą žalos dydį, kreiptis su pretenzija į tos gatvės ar kelio savininką.

Kartais savivaldybės atlygina patirtus nuostolius be teismo, tiesiog pateikus pretenziją.

– Ir tuomet iš gatvės savininko – savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės gausi dviprasmišką atsakymą, kad jūsų teisė kreiptis, bet išmokėti kompensacijos neskubame ir pan.

– Mano ilgametėje praktikoje teko susidurti, kai kartais savivaldybės atlygina patirtus nuostolius be teismo, tiesiog pateikus pretenziją. Bet tikrai nemažai atvejų, kai šis klausimas sprendžiamas teisme, nes savivaldybės, turėdamos savo teisininkus, ginasi, bando įrodyti, kad dėl atsiradusios žalos galbūt kaltas buvo didelis vairuotojo neatsargumas. Tačiau įvertinus teismų praktikos visumą, galima būtų pasakyti, kad iš tikrųjų ji palankiau išsisprendžia nukentėjusiojo naudai.

– Ta kita teisininkų pusė juk gali įtikinti, kad tu ir važiavai greičiau nei leistina – rasti įvairių kabliukų, priverčiančių patį vairuotoją suabejoti. Daugelis nesijaučia pakankamai stiprūs prieš pasiruošusius savivaldybių teisininkus.

– Na, įvykio aplinkybės yra svarbios, reikšmingos, bet dėl tos atsakingos pusės argumentų, kad nukentėjęs asmuo turėjo būti atidesnis, pasirinkti saugų greitį, neviršyti leistino greičio, pastebėti kažkokią kliūtį, yra kontrargumentų. Nors įvykio aplinkybės, kaip minėjau, svarbios, pabrėžčiau, kad kelių ir gatvių savininkų atsakomybė yra griežtoji pagal įstatymą. Ir pareiga įrodyti, kad nukentėjęs asmuo iš tikrųjų buvo neatsargus, ar kad buvo kažkokios nenugalimos jėgos aplinkybės, tai yra jų pareiga, o ne nukentėjusio asmens. Taigi tos prezumpcijos įstatymo įtvirtintos griežtos atsakomybės kelių ir gatvių savininkams dažniausiai nepavyksta paneigti.

– Bet besiginančio, teisybės ieškančio vairuotojo gynimas, vėlgi jis turi samdyti advokatą, kainuoja? Nemažai nukentėjusiųjų tai sustabdo nuo tolesnių veiksmų. Ar gali žmogus paskui išsireikalauti, kad būtų padengtos išlaidos už advokato paslaugas?

– Be abejo, gali. Teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimas būtų veiksmingesnis, jei nukentėjusi pusė naudotųsi profesionalia advokato pagalba. Ir laimėjus teismo procesą, bylą, yra galimybė prisiteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas paslaugas.

– Ar jūs kaip advokatas dažnai susiduriate su tokiais ieškiniais, bylomis?

– Taip, tikrai tenka susidurti.

– Ar tų atvejų daugėja todėl, kad iš tiesų blogėja keliai, ar kad žmonės tiesiog drąsiau kalba ir ieško teisybės?

– Manau, kad ši veiksnys irgi yra reikšmingas, nes tas didėjantis skaičius vairuotojų, patyrusių tokio pobūdžio žalą ir vėliau siekiančių tos žalos atlyginimo, lemia tą tendenciją, tos problemos iškėlimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kokios dar duobės

Kokios dar duobės portretas
Kaune duobių nėra jau antrą kadensiją

Jei

Jei  portretas
neturi stogo,turesi tik islaidas dar trims ratams...

Klaustukas

Klaustukas portretas
Įdomu ar pats advokatas įkritęs į tokią duobę ir sugadinęs ratą turėtų laiko pradėti visą tą jo išvardintą epopėją?
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių