- Zigmas Jurevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Turtas: šis gražuolio „FIAT 519“, Biržuose pelniusio „Grand Prix“ apdovanojimą, vertė gali viršyti 100 tūkst. eurų.
-
Istoriniai automobiliai – ne vien statusas, bet ir atsakomybė
-
Istoriniai automobiliai – ne vien statusas, bet ir atsakomybė
-
Istoriniai automobiliai – ne vien statusas, bet ir atsakomybė
-
Istoriniai automobiliai – ne vien statusas, bet ir atsakomybė
Automobilių valstybiniai numeriai – privalomas kiekvienos transporto priemonės elementas ir pagrindinis būdas ją identifikuoti eisme. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vairuotojai gali rinktis ne tik įprastus, bet ir brangius, išskirtinius arba net unikalius numerius. Tiesa, kartais ne viskas priklauso tik nuo savininko norų.
Išduoda tik raidė
Įprastiniai eilės tvarka išduodami transporto priemonės registracijos numeriai kainuoja vos daugiau kaip 7 eurus už komplektą. Tai kaina už priekinę ir galinę numerio lentelę, neskaičiuojant automobilio registracijos ir kitų mokesčių.
Norint pasirinkti iš „Regitros“ sąrašo įsimintinesnę skaičių ar raidžių kombinaciją, jau reikia pakloti nuo 75 ir 150 eurų iki 250 ar net 500 eurų. Plačiausiai piniginę tenka praverti vardinių numerių savininkams, kuriems šis malonumas kainuoja 1,5 tūkst. eurų už komplektą.
Istorines transporto priemones pakanka parodyti TA specialistams kas penkerius metus.
Prie išskirtinių numerių galima priskirti ir dar vieną rūšį – istorinius. Tiesa, paprastai transporto priemonei jų gauti nepavyks, net jei tam skirtumėte keturženklę sumą. Pasak autoplius.lt specialistų, istorinio automobilio statusą pirmiausia lemia griežtų techninių ir kitų formalių reikalavimų atitikimas. Kas gi tie istoriniai automobiliai, kokie jų privalumai ir trūkumai, kokie pagrindiniai reikalavimai jiems taikomi?
Nuo 2014 m. liepos išduodami istoriniai automobilių numeriai buvo rudos spalvos. Dabar jų fonas tapo įprastas baltas, kaip ir daugumos transporto priemonių. Vienintelis būdas atpažinti, kad transporto priemonė paženklinta istoriniu numeriu, – H raidė skaičių kombinacijos priekyje, jei tai automobilis. Jei – motociklas, analogiška raidė rašoma skaičių sekos gale.
Nesiskiria: istoriniai automobilių numeriai, buvę rudos spalvos, dabar tapo balti, tad vienintelis būdas juos atpažinti – H raidė priekyje./ Evaldo Šemioto nuotr.
Cenzas – 30 metų
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą istorinė motorinė transporto priemonė – pagaminta prieš 30 metų ir anksčiau, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai penkiolika metų. Ji yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.
Tiesa, teorija yra viena, o praktikoje istorinio statuso suteikimas painesnis. Pavyzdžiui, 1990 m. gamybos „Audi 80 B3“, arba liaudyje vadinama bulka. Šiam kadaise Lietuvoje itin populiariam vokiškam modeliui jau 33 metai. Jis nebegaminamas nuo 1996-ųjų, kai pasirodė paskutinieji „Audi 80 B4“. Atrodytų, jei šio automobilio savininkas įsipareigos jo nenaudoti kasdienėms reikmėms, istoriniai numeriai bus ranka pasiekiami. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į žodį „originalus“. Dėl šio apibrėžimo atsiranda daugybė reikalavimų, kuriuos turi atitikti motorinė transporto priemonė.
3 464 – tik tiek automobilių Lietuvoje turi istorinės transporto priemonės statusą.
Kad atitiktų originaliam keliamus reikalavimus, automobilis turi būti išlaikytos pirminės autentiškos būklės. Vadinasi, neturi būti jokių esminių motorinės transporto priemonės išvaizdos, konstrukcijos ir techninių parametrų pakeitimų. Laikančiosios konstrukcijos, kabinos, kėbulo, vidaus įrangos, variklio, transmisijos, apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai turi atitikti motorinės transporto priemonės pagaminimo laikotarpį.
Skirtumas: vardiniai numeriai Lietuvoje kainuoja 1,5 tūkst. eurų, o įsimintinesnei kombinacijai gali užtekti ir 75 eurų./ R. Medonio / BNS nuotr.
Lietuvoje – vos saujelė
Anot specialistų, ne visi reikalavimai tokie kategoriški. Tarkime, variklio ir jo įrangos keitimas į tos pačios ar kitos markės komponentus, atitinkančius motorinės transporto priemonės pagaminimo laikotarpį, degalų rūšį ir parametrus, yra leistini.
Leidžiama keisti ir ašių, greičių dėžės, atskirų vairo pavaros ir pakabos, stabdžių sistemos komponentus į tos pačios ar kitos markės komponentus, atitinkančius motorinės transporto priemonės pagaminimo laikotarpį. Tačiau laikančiosios konstrukcijos ir kėbulo pakeitimai, siekiant pritaikyti keičiamas dalis konkrečiai motorinei transporto priemonei, neleidžiami. Tai tik keletas pagrindinių reikalavimų, taikomų norint savo seną automobilį paversti istoriniu.
Istoriniai registracijos numeriai turi ir privalumų. Kai kurie jų gana ženklūs, palyginti su kitomis transporto priemonėmis. Vienas svarbiausių skirtumų – privalomoji techninė apžiūra. Įprastiems automobiliams ši procedūra privaloma kas dveji metai. Istorines transporto priemones pakanka parodyti TA specialistams kas penkerius metus.
Skiriasi ir pati techninės apžiūros procedūra. Automobilių apžiūra atliekama tik vizualiai. Nenaudojamas nei stabdžių stendas, nei važiuoklės „purtytuvas“. Automobilio išmetamųjų dalelių kiekis taip pat netikrinamas.
Istorinio automobilio statusas suteikia išskirtinumo, pabrėžia jo vertę ir atspindi tam tikrą istorinį laikotarpį. Iš šiuo metu Lietuvoje registruotų daugiau nei 1 mln. automobilių istorinės transporto priemonės statusą turi tik 3 464 vienetai. Tai atrodo itin aktualu ir vertinga kolekcininkams ir transporto priemonių entuziastams.
Kaina: transporto priemonės pripažinimas istorine kainuoja apie 100–150 eurų, tačiau jų restauracija – tūkstančius./ Evaldo Šemioto nuotr.
Riboto naudojimo
Istorinio statusas turi ir tam tikrų trūkumų. Pirmiausia, jų registracijos kaina yra gerokai didesnė. Transporto priemonės pripažinimas istorine kainuoja apie 100–150 eurų. Be to, ir pats numerių išdavimo procesas užtrunka ilgiau nei įprasta.
Visų pirma transporto priemonės savininkas turi užpildyti daugybę dokumentų ir kreiptis į istorinių transporto priemonių vertintojus, kad gautų vertinimo dokumentą. Tik tada galima kreiptis dėl registracijos. Procesas gali užtrukti iki mėnesio ar net ilgiau.
Dar vienas, kiek neįprastas trūkumas – apribojamas transporto priemonės naudojimas. Savininkas įsipareigoja istorine pripažintos transporto priemonės nenaudoti kasdienėms reikmėms. Tačiau, kaip teigia Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas, realiai to niekas nekontroliuoja.
Istorinėms transporto priemonėms privalomoji techninė apžiūra atliekama toli gražu ne visose techninės apžiūros stotyse ir tik pagal išankstinę rezervaciją. Tad, norint ją atlikti, gali tekti nukeliauti ne vieną dešimtį kilometrų. Visos stotys, kuriose galima atlikti istorinių automobilių atlikti techninę apžiūrą, nurodytos portale vta.lt.
Draudimas – prabanga
Atskira tema – gerokai didesnė nei įprastai kasko draudimo kaina. Kelių šimtų eurų tam tikrai neužteks.
Avarijos atveju istorinių automobilių dalis reikia pakeisti originaliomis. Jos dažnai yra ne tik brangios, bet tokių sunku ir rasti. Tai sugula į didelę remonto kainą, kuri ir lemia brangesnį draudimą. Žinovų nuomone, sudaužius istorinį automobilį, atgauti pinigus, kurie siektų realią jo vertę, sunkiai įmanoma misija.
Kiekviena sistema turi savo spragų. Ne išimtis ir ši. Dėl besikeičiančios tvarkos istoriniai numeriai supanašėjo su įprastais ir mažai ką pasako apie konkretų automobilį. Anksčiau numerių fonas buvo rudas, iškart išskirdamas transporto priemonę iš daugybės kitų. Skaičiai numeryje reikšdavo pagaminimo metus ir tokių modelių skaičių registre.
Anot R. Gabarto, dabar istorinio automobilio statusą be didesnių problemų gali gauti bet kokia formalius kriterijus atitinkanti seniena, realiai neturinti jokios išliekamosios vertės.
Taisyklės: teoriškai į istorinio statusą galėtų pretenduoti net ir Lietuvoje itin populiarus buvęs „Audi“ modelis, pramintas bulka./Elijaus Kniežausko nuotr.
Eksponatai – unikalūs
Lietuvoje vyksta ne vienas istorinių automobilių renginys. Didžiausias jų – senovinių automobilių festivalis „Nesenstanti klasika 2023“ šiemet tradiciškai vyko Biržuose. Jame dalyvavo 121 senovinė transporto priemonė. Iš jų – septyni motociklai, 112 lengvieji automobiliai, vienas autobusas ir vienas sunkvežimis. Dalyviai atvyko iš septynių šalių: Estijos, Latvijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos, Sakartvelo ir Lietuvos. Automobiliai ir motociklai kovojo dėl devynių apdovanojimų. Seniausio automobilio prizas atiteko „Minerva BB Tourer“, pagamintam 1912 m. Šio 111 metų šedevro savininkas – Albinas Monstavičius. Rinkoje tokie seni ir profesionaliai restauruoti modeliai yra itin vertinami. Pavyzdžiui, neseniai panašus automobilis aukcione Jungtinėse Valstijose buvo parduotas daugiau kaip už 200 tūkst. JAV dolerių. Panašia suma gali būti vertinamas ir „Mercedes Benz 290 Cabrio D“ modelis, Biržuose išrinktas geriausiu senoviniu renginio automobiliu. Stanislovo Bartkevičiaus kruopščiai prižiūrėtam istoriniam automobiliui greit sukaks 90 metų. Dar vienas mersedesas – „Mercedes Benz 300 SC“, pagamintas 1959 m., buvo pripažintas geriausiu klasikiniu automobiliu, pagamintu po 1945 m. Na, ir kaipgi be gražiausiojo titulo. Šis vardas atiteko Sigito Zajarsko 1932 m. gamybos „Chrysler CP8 Convertible Coupe“. Didįjį renginio prizą („Grand Prix“) į Latviją išsivežė Janis Oskerka – „Fiat 519“, pagaminto 1924 m., savininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Plikledžio sezonas prasidėjo – ką verta prisiminti vairuotojams?
Artėjant žiemai, į darbą skubantys vairuotojai vis dažniau susiduria su slidžia kelio danga. Ryte netikėtai susiformavęs plikledis pastarosiomis savaitėmis sukėlė ne vieną eismą paralyžavusią avariją. Ką reikėtų prisiminti vairuojant slidži...
-
Atšvaitai – niekis? Keiskime požiūrį1
Baltijos šalyse eismo sąlygos šaltuoju sezonu panašios, tačiau pėsčiųjų požiūris į savo saugumą keliuose itin skiriasi. ...
-
Primena: dalis vairuotojų nuo sausio gali netekti teisės vairuoti3
Svarbi žinia vairuotojams: lieka pusantro mėnesio pasitikrinti sveikatą tiems, kurie dar to nepadarė. Jeigu jūsų medicininė pažyma nebegalioja, nuo sausio 1-osios nebegalėsite vairuoti. Nuo naujųjų metų įvedama nauja tvarka: vairuotojo pažymėjim...
-
Dėmesio, vairuotojai: demaskavo, kaip jūs elgiatės, pravažiavę greičio matuoklius35
Jau daugiau nei savaitę turėtume važinėti lėčiau, nes įsigaliojo žiemos sezono taisyklės. Autostradoje bei greitkeliuose lengvieji automobiliai iki balandžio mėnesio galės važiuoti ne didesniu nei 110 km/val. greičiu. Automobilininkai kelia klaus...
-
Sukritikavo dėl vairuotojų siaubo – greičio matuoklių: persistengė?5
Vairuotojus drausminančių momentinių ir vidutinio greičio matuoklių kasmet vis daugiau tiek miestuose, tiek užmiesčio keliuose. Tačiau valstybės kontrolė nustatė, kad už kelius atsakinga įmonė „VIA Lietuva“ kelias dešimtis vidu...
-
Lietuvoje labai išaugo greičio matuoklių skaičius: ar jų ne per daug?29
Vairuotojus drausminančių momentinių ir vidutinio greičio matuoklių kasmet vis daugiau tiek miestuose, tiek užmiesčio keliuose. Tačiau Valstybės kontrolė nustatė, kad už kelius atsakinga įmonė „Via Lietuva“ kelias dešimtis vidu...
-
Mopedus ir lengvąsias keturrates priemones vairuoti galės tik 16 metų sulaukę jaunuoliai
Seimas šią savaitę pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kuriomis mopedus ir lengvąsias keturrates priemones galės vairuoti tik 16 metų sulaukę jaunuoliai. ...
-
Gamintojai – tarp optimizmo ir rūpesčių
Transporto priemonių ir joms skirtų reikmenų gamintojų stovyklose – permainingos nuotaikos: vieni džiaugiasi ūgtelėjusiu pardavimu, kiti kremtasi dėl sumenkusio pelno ar ketina atleisti darbuotojus, uždaryti gamyklas. ...
-
Ralio dalyviai pagerbs legendas
Kitąmet sausį vyksiančio 47-ojo Dakaro ralio dalyviai lenktynes pradės pagerbdami šių varžybų legendas, šiemet iškeliavusias anapilin. ...
-
Šalčio išdaigos baisios tik nepasiruošusiems1
Šią savaitę pasirodė pirmieji pranešimai apie plikledį. Staiga užklupusi šalna gali tapti nemalonumų kelyje priežastimi. Prastos padangos ar netinkamai prižiūrima stabdžių sistema šią tikimybę padidina dar labiau. O kur...