- „Kauno diena“, lkva-asociacija.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Keleivių vežimo verslas – vienas labiausiai nukentėjusių dėl COVID-19 pandemijos. Šiuo metu situaciją dar labiau komplikuoja brangstantys energiniai resursai, planuojami transporto verslo pokyčiai.
Kompensacijų negavo
Statistikos departamento duomenimis, per pirmuosius tris 2021-ųjų ketvirčius, palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, geležinkeliais keleivių Lietuvoje vežta 31 proc. mažiau, miesto ir priemiestiniuose maršrutuose keleivių sumažėjo perpus, tolimojo susisiekimo – 61 proc., tarptautiniuose – net 87 proc., užsakomuosiuose reisuose – 64 proc.
17 proc. daugiau keleivių vežta specialiaisiais reisais – į darbą ar mokyklas.
Taršos mokestis kai kurioms keleivinio transporto įmonėms padidėjo penkis ar net dešimt kartų.
Pasak Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidento Gintaro Nakučio, keleivinio transporto įmonių situacija pastaruoju metu sparčiai prastėja dėl globalių veiksnių.
„Remiantis 21 keleivinio transporto bendrovės pateiktais duomenimis, elektros sąnaudos įmonėse padidėjo net 1,4 karto, šilumos sąnaudos – 3,3 karto. Dėl brangstančių degalų 1 km ridos savikaina taip pat išaugo 1,3 karto. Didėjo ir atlyginimai darbuotojams, taip pat – minimali alga. Be to, nors ir bene stipriausiai nukentėję nuo pandemijos, keleivių vežėjai negavo koronaviruso kompensacijų už nuostolingą keleivių vežimą tolimojo susisiekimo autobusais. Vežėjų pajamos nuolat mažėja – per pandemiją žmonės atprato nuo viešojo transporto, mieliau renkasi kelionę nuosavais automobiliais“, – sakė G.Nakutis.
Taršos mokesčio našta
Be resursų brangimo, kurio išvengti neįmanoma, prisideda ir buvusios valdžios sprendimai dar 2020-aisiais.
Taršos mokestis pastaruoju metu vidutiniškai padidėjo daugiau nei tris kartus, o kai kurioms keleivinio transporto įmonėms – penkis ar net dešimt kartų, nors lengviesiems automobiliams šio mokesčio įvedimas taip ir nebuvo patvirtintas.
Bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis patvirtino, kad, palyginti 2020-ųjų ir 2021-ųjų rezultatus, taršos mokestis įmonei padidėjo 2,2 karto, nors autobusų ir troleibusų rida sumažėjo 10 proc.
„Sąnaudos 1 km išaugo net 32 proc. Įmonės veiklos rezultatai dėl to gerokai suprastėjo. Jei ir šiais metais situacija nesikeis, patirsime nuostolių. Sunku pateisinti sprendimus, kurie priimami nesilaikant Žaliojo kurso strategijos reikalavimų“, – kalbėjo „Kauno autobusų“ vadovas.
Prireiks dotacijų
Pasak G.Nakučio, nerimą keleivių vežėjams kelia ir planuojami nauji mokesčiai – už naudojimąsi keliais (e-tolling), akcizo degalams didinimas.
„Remiantis išankstiniais skaičiavimais, kai kurioms įmonėms mokestis už naudojimąsi keliais didėtų net dešimt kartų. Keleivių vežėjai dėl padidėjusių sąnaudų bus priversti branginti bilietus“, – dėstė G.Nakutis.
Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas prognozuoja: padidėjus mokesčiui už naudojimąsi keliais, per metus už vieną autobusą, važiuojantį maršrutu Klaipėda–Vilnius, įmonei tektų sumokėti apie 7,5 tūkst. eurų, arba dešimt kartų daugiau, nei moka dabar.
„Jei mokestis už kelius didės taip drastiškai, kaip prognozuojama, teks branginti bilietus. Valstybė bus priversta skirti dotacijas už nuostolingų tolimojo susisiekimo maršrutų aptarnavimą, taip jau yra Latvijoje“, – sakė V.Ramanauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Regitra“ praneša: automobilių savininkai turės mokėti daugiau2
Valstybės duomenų agentūrai paskelbus mokestinių metų vartotojų kainų indeksą, keičiasi automobilių registracijos mokesčio dydžiai. Pagal naująjį kainų indeksavimą, „Regitroje“ tarifai bus atnaujinti ir pradėti taikyti šia...
-
Automobilių niekam nereikia?7
Jau ne vienus metus Kaune nutempiami nebenaudojami automobiliai, tačiau savininkai retai kada atsiima savo turtą. Bešeimininkės transporto priemonės tiesiog utilizuojamos. ...
-
Kai kur neliko vieno informacinio kelio ženklo, tačiau vis tiek bus fiksuojami galimi pažeidimai
Lietuvos magistraliniuose keliuose nuo sausio 1-osios nebeliko apie stacionarius matuoklius vairuotojus informavusio kelio ženklo, rašo portalas „Made in Vilnius“. ...
-
„Air Baltic“: Vilniuje mes tampame vis stipresniu vežėju
Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ per artimiausius kelerius metus savo orlaivių parką ketina padidinti 15 naujų lėktuvų, dalis kurių bus bazuojama ir Vilniuje, sako jos generalinis direktorius Martinas Gaussas (Martinas Gausas), rašo...
-
„Regitra“ teiks naują paslaugą: tikimasi, kad ji išpopuliarės tarp vairuotojų1
Tarptautinį vairuotojo pažymėjimą nuo šiol galima užsisakyti skubos tvarka, trečiadienį paskelbė „Regitra“. ...
-
Kaunui pavyko: nevienareikšmis sprendimas davė greitų vaisių32
Kauno senamiestyje nuo rugpjūčio pradėjęs veikti sumažintos taršos zonos mokestis jau duoda vaisių. Gyventojai pastebi mažėjantį automobilių srautą, bet padaugėjo ir nepasitenkinimo dėl baudų. Savivaldybė skaičiuoja, kad įspėjimus dėl...
-
Pasaulį išgelbėti turėjusi prekė Lietuvoje patraukli vis mažiau11
2024 metais beveik dešimtadaliu išaugo naudotų automobilių prekyba. Rinkoje vis dar karaliauja dyzeliniai automobiliai, o pasaulį nuo taršos turėję išgelbėti elektromobiliai vis mažiau paklausūs. Nors prekyba augo, ne visiem...
-
„Regitra“: tikimasi, kad šių modernių automobilių skaičius augs2
Elektromobilių skaičius Lietuvoje kasmet auga, tačiau ne tokiais tempais, kad didėtų jų dalis lengvųjų automobilių rinkoje. Automobilių prekybininkai pastebi, jog susidomėjimas elektromobiliais pastaraisiais metais sumenko, nors infrastruktūra page...
-
„Rombai“ Kaune gelbėja gyvybes?61
Kasmet susisiekimo infrastruktūrą gerinantis ir padidintą dėmesį eismo saugumui skiriantis Kaunas pasiekė lauktų rezultatų. Analogų šalyje neturintys rombo formos ženklai ant važiuojamosios kelio dalies prisidėjo prie išsaugotų gyvyb...
-
Avarija spūstyje? Pravers ne vien šaltas protas4
Transporto spūstys miestuose – įprasta kasdienybė. Ne tik ilgėja kelionės laikas, bet ir dažniau įvyksta eismo nelaimės. Tačiau šiems iššūkiams galima pasiruošti. ...