- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nuo balandžio 9 d. veiks paroda „Ne reklama, bet faktas!“. Kol dar nėra galimybės pamatyti parodą bibliotekoje, kviečiame susipažinti su tarpukario pramonės reklama virtualioje parodoje.
Reklama, tarsi tas dviveidis Janas, viena vertus, buvo visuomenės modernėjimo rezultatas, kita vertus – pati skatino visuomenę modernėti.
Reklaminiai skelbimai XX a. sandūroje pirkėjams tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje pristatė niekad anksčiau nematytas naujoves – dviračius, elektros lemputes, fotoaparatus, radijo imtuvus, buitinę techniką, automobilius. Šių prekių reklamos buvo pačios įspūdingiausios, jose dažnai naudoti modernybės simboliai – fabrikai su rūkstančiais kaminais, į priekį besiveržiantys traukiniai ar į dangų šaunančios dangoraižių tiesės, sėkmingi verslininkai vyrai ir madingai apsirengusios jaunos moterys. Reklama tapo modernybės misioniere, jos skelbimų tekstai kvietė tikėti progresu.
Lietuvos Nacionalinės bibliotekos nuotr.
Lietuvos pramonė XX a. I pusėje buvo smulki, orientuota į žemės ūkio produkcijos perdirbimą, nesispecializavo gaminti nei automobilių, nei technikos naujovių, tačiau kosmetikos, maisto, audinių ir gatavų drabužių, leidybos srityje žengė platų žingsnį ir savo prekių ženklams įtvirtinti naudojosi reklama, įvairiausiomis jos rūšimis.
Reklamos užsakovai dažniausiai rinkdavosi skelbimus spaudoje, taip pat plakatus viešose vietose, populiarėjo vadinamoji „šviesos reklama“ (apšviesti reklaminiai stovai ar vitrinos), specializuoti informaciniai leidiniai, skirti įmonių reklamai. Dėmesį atkreipti turėjo padėti dalijamoji medžiaga, anuomet vadinta prospektais, siunčiami katalogai (šį būdą dažniau naudojo Lietuvos knygynai), reklaminiai kalendoriukai, reklaminiai laiškai, gatvėse pasirodantys reklamos personažai. Populiarėjant radijui ir kinui, atsirado garsinių ir vaizdinių reklaminių intarpų.
Lietuvos Nacionalinės bibliotekos nuotr.
Lietuvos verslininkai pirmaisiais nepriklausomybės metais rinkosi konservatyvų stilių, jų reklamos vis dar buvo tiesiog informaciniai pranešimai. Patys skelbimai buvo kuklūs, tekstai konstruoti priežastingumo principu, naudotasi tik pačiomis primityviausiomis dėmesio patraukimo priemonėmis – stambesniu šriftu išskirtu įmonės pavadinimu ir skelbimą apibrėžiančiu rėmeliu (tiesa, kai kurie jų buvo tuo metu itin populiaraus art deco stiliaus).
Aktyvi reklamos rinkos dalyvė – maisto pramonė, kuri Lietuvoje buvo ypač išplėtota. Tai ir stiprūs šokolado fabrikai, rinkos naujovė – konservų gamyba. Šių įmonių skelbimai buvo lyg nužengę iš reklamos vadovėlio – naudotos tuo metu atraktyviausia skelbimų technikos priemone laikytos nuotraukos, jose akcentuojamas ne produktas, o patenkinti žmonės.
Didžiausią konkurencinę kovą su užsienio gamintojais turėjo atlaikyti lietuviška tekstilės, drabužių ir avalynės pramonė. Todėl Lietuvos gamintojai, be kokybės, ypač akcentavo madą ir moderniškumą už palankesnę kainą.
Parodoje taip pat eksponuojami Alytaus dailės mokyklos mokinių kūriniai, kuriuose interpretuojama reklamos tema.
Parodos „Ne reklama, bet faktas!“ organizatoriai: Kęstutis Šapoka, Rūta Chlomauskaitė, Jokūbas Zovė, Vaida Gasiūnaitė, Kotryna Abromaitytė, Gediminas Akstinas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Artėjant A. Jagelavičiūtės gimtadieniui – jautrus pagerbimas: atidaryta jos darbų paroda12
Prieš pat stilistės, dizainerės, nuomonės formuotojos A. Jagelavičiūtės 44-ąjį s gimtadienį, kurį ji būtų minėjusi spalio 7-ąją, spalio 1-ąją „Vieno paveikslo galerijoje“ buvo atidaryta moters kūrybos darbų paroda. ...
-
Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka įsigijo J. Bretkūno „Postilę“2
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įsigijo lietuvių raštijos pradininko, evangelikų liuteronų kunigo Jono Bretkūno lietuviškų pamokslų rinkinį „Postilė“. ...
-
Paroda paneigia Kremliaus melą apie Kijevo Rusią2
Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomas projektas, griaunantis propagandinį „slavų pasaulio“ įvaizdį. Paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“ atskleidžia tiesą apie valstybę, kurią dabartinė Ukraina laiko savo istorinėmis i&scar...
-
Grigiškėse ant daugiabučių sienų – neofreskos apie miesto istoriją
Pirmadienio vakarą Vilniuje, Grigiškėse, atidaroma unikali ekspozicija – keturios didelio formato neofreskos ant daugiabučių namų sienų, vaizduojančios tikras šio miesto istorijas. ...
-
„ArtVilnius’24“ – meno maršrutų kryžkelė1
Spalio 4–6 d. Vilniuje vyks jau 15-oji tarptautinė meno mugė „ArtVilnius“. Daugiau kaip 300 menininkų, 67 šiuolaikinio meno galerijos, penkiolika institucijų iš keturiolikos pasaulio šalių – kartu su kolegomis ...
-
Vilniuje bus pristatyta M. K. Čiurlionio 150-ųjų metinių programa
Kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienio išvakarėse jo vardo menų mokykloje Vilniuje bus pristatyta 150-ųjų menininko metinių programa. ...
-
„Saulės muzikos“ festivalis pristato devynis itin retus pasirodymus
Rugsėjo 20–22 d. į sostinę sugrįžta pasaulio muzikos festivalis „Saulės muzika“. Didžiųjų ir mažųjų klausytojų laukia devyni talentingų kūrėjų pasirodymai bei įvairios muzikinės edukacijos. Iš viso – trys įkve...
-
Vilniuje prasideda Tarptautinis dokumentinių filmų festivalis
Vilniuje, kino centre „Skalvija“, ketvirtadienį prasideda 21-asis Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis. ...
-
Lietuvių gyvenimas sovietmečiu: laisvalaikį praleisdavo eilėse?15
Nusikelkime į sovietmetį ir prisiminkime to meto žmogaus kasdienybę. Į buvusią areštinę Vilniuje sugrįžo paroda, pasakojanti apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, o šią erdvę papildė ir ekspozicija „Gastronomas“. ...
-
Vilniuje atidarytas pirmasis kultūrinis baras2
Vilniuje antradienį atidarytas pirmasis kultūrinei veiklai skirtas baras-dainykla „Estradà“, vakare čia vyks diskusija apie įstaigos veiklą ir nemokamas koncertas. ...