Pusmetį 17-oje Venecijos architektūros bienalėje trukęs menininko ir tyrėjo Julijono Urbono minties eksperimentas grįžta į Lietuvą, bus pristatomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje (LNDM).

Prestižiniame renginyje eksponuotas projektas „Planeta iš žmonių“ lankytojams siūlė nusiskenuoti specialiame įrenginyje ir tapti planetinės architektūros dalimi. Per pusę metų hipotetinis dangaus kūnas sulipdytas iš 67 tūkst. žmonių – tiek lankytojų užsuko į Lietuvos paviljoną.

Lietuvai atstovavusi menininko J.Urbono įsteigta Lietuvos erdvės agentūra savo laikiną laboratoriją įrengė renesansinėje Santa Maria dei Derelitti bažnyčioje. Laboratorijos erdvės sprendimus kūrę architektai Ona Lozuraitytė ir Petras Išora siūlė po instaliaciją pasivaikščioti taip, tarsi ji būtų kilnojama kosminė stovyklavietė, suskliausta dviem modulinių struktūrų burėmis, kurias, kaip ir centrinio interaktyvios architektūrinės instaliacijos objekto – 3D skenerio korpusą, sukūrė menininkas Vladas Suncovas.

Laboratorijos lankytojai buvo kviečiami užeiti į šį specialiai suprogramuotą skaitytuvo įrenginį ir nusiskenuoti pasirinkus norimą choreografinę pozą. Nuskenuotų kūnų trimačiai atvaizdai perkelti į astrofizikinę vieno iš kosmose esančių taškų simuliaciją.

„Studio Pointer“ vizualizacija

Čia pat įrengtuose ekranuose buvo galima pamatyti ne tik besiformuojančią planetą iš žmonių, bet ir save – naujo dangaus kūno bendrakūrėją. Šios architektūrinės fantastikos vizualizavimo darbus atliko interaktyvių sprendimų dizaino studija Studio Pointer* (Asya Sukhorukova ir Jakobas Schlötteris).

Lankytojai buvo kviečiami užeiti į šį specialiai suprogramuotą skaitytuvo įrenginį ir nusiskenuoti pasirinkus norimą choreografinę pozą.

Meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ organizuotą paviljoną kuravo Karlsrūhės menų ir dizaino universiteto (HfG) rektorius, architektūros ir šiuolaikinio meno kuratorius Janas Boelenas.

Į kelerius metus kartu su tarptautine komanda plėtotą projektą dėmesį atkreipė Italijos ir kitos tarptautinės meno bei architektūros platformos, tokios kaip „Artribune“, „ArchDaily“, „Exibart“, „Professione Architetto“, o įtakingiausias pasaulyje dizaino ir architektūros portalas „Dezeen“ įtraukė jį į rekomenduojamų aplankyti paviljonų dešimtuką.

Pasak Lietuvos paviljono komisarės Julijos Reklaitės, sprendimas padovanoti projektą LNDM priimtas jau kurį laiką diskutuojant, kam tokie didžiąja dalimi valstybės remiami kūriniai turėtų priklausyti. Lietuvos kultūros tarybos lėšos sudarė daugiau kaip 80 proc. viso paviljono biudžeto. "Jausdami atsakomybę už tokį palaikymą, norėjome sukurti precedentą ir greičiau ne padovanoti, bet sugrąžinti kūrinį teisėtam jo savininkui – valstybei, kuriai jis ir atstovavo“, – sakė J.Reklaitė.

Anksčiau nei Lietuvos publika kūrinį išvys Melburne šiemet atsiversiančioje mokslo galerijoje „Science Gallery“. Kol kas paviljono komanda su menininku J.Urbonu kviečia po instaliaciją pasivaikščioti vaizdo ture.