Per renovacijos laikotarpį sustiprintos bibliotekos pastato konstrukcijos, atnaujinti, kai kur net perdaryti fasadai. Restauruotas parketas, kilimai, kolonos. Naujai įrengtos laiptinės, atsirado garso įrašų studija, kitos naujos erdvės.

„Didžioji skaitykla – dabar ji atrodo šiek tiek mažesnė. <...> Buvo vienas aukštas, erdvė didelė ir turėjome galimybę turėti dviejų aukštų sprendimą. Tarkime, jeigu kalbėtume apie skaitytojų skaičių, jų buvo daugiau. Asmeninių skaityklų buvo apie 800, dabar fiksuotų darbo vietų bus apie 400. Bet turėsime grupinių užsiėmimų kambarių, neformalių darbo vietų, kur žmogus atėjęs svečio statusu be jokių formalumų galės naudotis bibliotekos paslaugomis“, – pasakoja Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas.

Planuojama, kad po rekonstrukcijos biblioteka bus skirta ne tik skaitytojams, ji kvies užsiimti įvairiomis kūrybinėmis veiklomis, projektais, mokymais. Pasak vadovybės, ruošiamasi dirbti pagal britiškąjį bibliotekų modelį – sujungiant šalia esančias kultūros, pramonės, mokslo bei politikos institucijas įkurti žinių kvartalą.

Pasak architektų, vykdant bibliotekos rekonstrukciją, buvo labai svarbu ne tik įrengti naujų erdvių, bet ir įvykdyti kultūros paveldo departamento reikalavimą išsaugoti autentiškus akcentus, tarp kurių – M. Mažvydo skulptūra, marmuriniai laiptai, vitražas.

„Pastato struktūra, pats pastatas ir daug interjero detalių yra saugoma kultūros paveldo, todėl pačias erdves buvo siekiama sukurti maksimaliai šiuolaikiškas ir aktualias šiandienai. Taigi estetiniais sprendimais buvo siekiama pabrėžti seno ir naujo santykį, taip šiame pastate atsiranda moderni juoda baldinė sistema, kuri dabar ir formuoja bibliotekos veidą“, – aiškina architektas Jokūbas Jurgelis.

Plačiau apie tai – LRT televizijos laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže.