Į „kelionę laiku“ po intriguojančiais faktais ir legendomis turtingą Vilnių drauge su sostinės gyventojais leidosi Estijos ambasadorė ir miesto svečiai.

Anot „Istorinio autobuso“ iniciatyvos autorių, Estijos tarptautinių keleivių pervežimo kompanijos „Lux Express“, unikalus istorinis maršrutas po Vilnių yra proga dar kartą prisiminti svarbius Baltijos šalių tarpusavio santykius, paskatinti norą pažinti geriau vieniems kitus ir prasmingai atšvęsti Lietuvos valstybei svarbią datą. „Istorinio autobuso“ turą atidarė ir sveikinimo žodį tarė Estijos ambasadorė.

„Labai simboliška, kad šiandienos kelionę pradedame iš Karaliaus Mindaugo stotelės. Mindaugo Karūnavimo dienos proga norėčiau priminti, kad šiemet svarbios istorinės sukaktys švenčiamos visame Baltijos regione. Tai rodo, kiek bendro turime tarpusavyje. Tokiomis progomis visuomet galvoju apie ateitį. Apie bendrą ateitį drauge. Pastebiu, kad tarpusavio draugystė regione bunda ir į Lietuvą atvyksta vis daugiau žmonių iš kaimyninių šalių. Šie metai ir mus jungiančios istorinės sukaktys – tai puiki proga darsyk sustiprinti ir atnaujinti santykius tarp žmonių“, − sakė Estijos ambasadorė Lietuvoje Jana Vanaveski.

Vilniaus istorija – neatrasta net sostinės gyventojams

Įprasta manyti, kad istorine Vilniaus praeitimi daugiausiai domisi tik turistai. Kaip rašoma pranešime, ši iniciatyva parodė, kad ir patys vilniečiai nori daugiau sužinoti apie savo miesto praeitį ir apie tai, kuria linkme miestas vystosi šiuo metu. Maršruto sudarytojas „Gatvės gyvos“ įkūrėjas Albertas Kazlauskas teigia, kad kasmet domėjimasis šalies sostinės istorija tarp vietos gyventojų auga, o į paskelbtas ekskursijas vietų nelieka labai greitai.

Ieškojome Neries senvagės, senųjų miesto vartų, antrojo Tauro kalno, apsukome didelį ratą pro Antakalnį, Senamiestį, Naujamiestį ir Šnipiškes.

„Vis daugiau vilniečių atranda mūsų miesto įvairiapusiškumą. Su kiekviena įdomia patirtimi įsitikiname, kad sostinė gali pasiūlyti begalę istorinių temų kiekvieno skoniui – apie meną, karą, pramonę, architektūrą, legendas, tautas. Ypač svarbu, kad perskaičius ar išgirdus kažką nauja, galima iš karto leistis į kelionę be sudėtingų procedūrų – juk aplankyti savo miesto įdomybes nereikia planuotis atostogų, rezervuoti skrydžių. Pavyzdžiui, į šio „Istorinio autobuso“ maršrutą vietų neliko per kelias valandas, o juo pravažiavo iš viso apie 350 žmonių. Ekskursijų dalyvius visuomet traukia matytos, bet mažai aptartos vietos. Šis maršrutas buvo unikalus tuo, kad per vieną kelionę nauju ir patogiu autobusu galėjome aplankyti itin skirtingas miesto vietas. Liepos 6-ąją ieškojome Neries senvagės, senųjų miesto vartų, antrojo Tauro kalno, apsukome didelį ratą pro Antakalnį, Senamiestį, Naujamiestį ir Šnipiškes. Per trumpą laiką ekskursijos dalyviai galėjo susidaryti įvairialypio miesto vaizdą – būtent tokio, koks Vilnius ir yra: su gilia senove ir naujausiais miesto akcentais“, − iniciatyvą apibendrino profesionalus gidas A. Kazlauskas.

Ekskursijos žadina pasididžiavimą istorija

Pasak keleivių, tokios iniciatyvos suteikia galimybę geriau suprasti savo šalies istoriją ir netgi sužadina pasididžiavimą istorine praeitimi, ugdo meilę savo kraštui.

„Nors Vilniuje gyvenu nuo vaikystės, šiandien sostinę pamačiau iš visai kitos pusės. Net nenutuokiau, kad iš pirmo žvilgsnio pilkomis laikytos gatvės slepia tokių intriguojančių faktų ir paslapčių. Dabar į Vilnių žvelgsiu kitomis akimis. Ši patirtis padėjo suprasti, kokia turtinga ir gili istorija slepiasi ne tik Vilniaus senamiesčio dalyje, bet ir visose jo apylinkėse. Tai labai įkvepia ir skatina domėtis toliau“, − sako 26-erių ekskursijos dalyvė, vilnietė Laura.

Tautas vienija bendra istorinė patirtis

Pasak Estijos tarptautinių keleivių pervežimo kampanijos  atstovo Janno Ritsberg, iniciatyva tapo ir galimybe darsyk prisiminti apie bendrą praeitį ir išryškinti Baltijos šalių panašumus. Juk šiemet valstybingumo šimtmetį švenčia ne tik lietuviai, bet ir latviai, estai. Bendra istorinė patirtis leidžia lengviau puoselėti santykius, o galimybė laisvai judėti atveria kelius glaudesniam bendravimui. O tai, kad lietuviai domisi kaimyninių šalių gyvenimu, rodo kasmet augantis keliautojų skaičius į Rygą, Taliną. Noras geriau pažinti vieniems kitus leidžia stiprinti tarpusavio santykius, nenutraukti ryšių ir tęsti bendras kultūrines tradicijas.

„Žinome, kad šiandien Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, o vėliau ir Estijoje, minimos svarbios Dainų šventės sukaktys. Taip pat, šiemet visos trys šalys mini šimtąsias valstybių atkūrimo metines. Tai, kad visose trijose Baltijos šalyse praktiškai vienu metu švenčiamos reikšmingos sukaktys, rodo, kokie panašūs esame. Bendra kultūrinė ir istorinė patirtis mus artina, todėl norisi tokius ryšius puoselėti ir palaikyti. Šiandien, turėdami galimybę laisvai keliauti, norime paraginti šias sukaktis švęsti drauge, važiuoti, lankyti kaimynines šalis ir taip dalintis ne tik kultūrine, bet ir visa gerąja patirtimi“, − sveikindamas Lietuvą su Karaliaus Mindaugos karūnavimo, Dainų šventės uždarymo ir Lietuvos šimtmečio sukakties progomis, sakė estas J. Ritsberg.