Tuo metu opoziciniai konservatoriai dėl nepalankių kelių tarnybų išvadų ragina trauktis G.Kėvišą iš pareigų.

„Aš negaliu reguliuoti sūnaus įmonės, bet manau, kad šį dalyką galima paviešinti su tam tikrais paaiškinimais. Jei kas nors norėtų klausyti ir įsigilinti, tada kodėl gi ne. Manau, kad viską galima daryti, kas parodytų, kad nieko tamsaus, tokio dalyko nėra. Tokios galimybės neatmetu. Aš pats absoliučiai neturiu ką slėpti: galiu ir tą sutartį, ir deklaracijas paviešinti. Dabar aš nieko neįsivaizduoju - šiandien einu pas ministrę kalbėtis, rodyti savo pasiaiškinimą, šiandien nieko negaliu pasakyti. Gal po 3-4 dienų galėsiu pasakyti, kada tas galėtų įvykti“, - BNS pirmadienį sakė G.Kėvišas.

Kai išsispręs visos tos turbulencijos, aš tikrai galiu paviešinti absoliučiai viską. Dabar įtampos aplink visur yra, truputėlį ne tie dalykai, bet aš tą galiu paviešinti bet kada. Ateis laikas, kai nebus visokių ažiotažų - paviešinsime.

Žiniasklaidos ir politikų dėl galbūt neskaidrių pajamų kritikuojamas LNOBT vadovas ne kartą pabrėžė, jog yra pateikęs savo turto ir pajamų deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Tačiau R.Kėvišo pareigos nepatenka į sąrašą tų asmenų, kurių deklaracijos skelbiamos viešai.

„Kai išsispręs visos tos turbulencijos, aš tikrai galiu paviešinti absoliučiai viską. Dabar įtampos aplink visur yra, truputėlį ne tie dalykai, bet aš tą galiu paviešinti bet kada. Ateis laikas, kai nebus visokių ažiotažų - paviešinsime“, - dėstė jis.

Kaip skelbta anksčiau, tris 390 tūkst. eurų vertės sutartis teatras pernai pasirašė su Kipre registruotu koncertų organizatoriumi „Riverside Music“, kuriam vadovauja G.Kėvišo sūnus Martynas Kėvišas. Pats G.Kėvišas nuo sprendimų sako nusišalinęs, sutartis pasirašė jo pavaduotojas Naglis Stancikas. Tokią praktiką nepalankiai įvertino Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), nors pripažino, kad teisės aktai formaliai nebuvo pažeisti. Anksčiau G.Kėvišą dėl šios situacijos reabilitavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), pripažinusi, kad direktoriaus nusišalinimas nuo sutarčių pasirašymo buvo pakankamas veiksmas.

Svarsto, ar skirti nuobaudą

LNOBT vadovo G.Kėvišo pasiaiškinimai netenkino kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, kuri praėjusią savaitę buvo išsikvietusi jį pokalbiui.  Raštiško G.Kėvišo pasiaiškinimo tikimasi sulaukti pirmadienį iki darbo pabaigos, sako ministrės atstovas Viktoras Bachmetjevas.

„Turime apie 20 dienų nuspręsti, ar tas pasiaiškinimas tinka, ar ne. Mes tikrai 20 dienų nesvarstysime ir gal šią arba kitą savaitę informuosime, ar pasiaiškinimas tenkina. Jei ne - informuosime, kokia bus skiriama nuobauda“, - BNS sakė jis.

Tuo metu G.Kėvišas aiškina, kad paviešinti sutartis yra sudėtinga ir dėl to, kad sūnaus įmonė organizavo ne atskirus koncertus Vilniuje, bet 4-5 koncertų turus, tad esą išskaičiuoti vien Vilniaus dalies būtų neįmanoma. Jis paaiškino jokių oficialių pareigų „Riverside music“ neinantis, o teikiantis tik konsultacines „pakankamai fragmentiškas“ paslaugas. Jis neatskleidžia, kokį užmokestį už tai gauna. „Bet kad aš ten darbuočiaus visą laiką - ne, pagrindinį darbą sūnus daro“, - pridūrė G.Kėvišas.

Jis sako, kad sutartys leido atvežti į Lietuvą pasaulinio garso atlikėjus ir orkestrus, bet kartu jis pripažino padaręs klaidą.

„Aš puikiai tą suvokiu ir po to ažiotažo nors ir teisiškai manau, kad aš esu visiškai teisus, bet suprantama, kad tai laikau visgi savo klaida. Bet pateisinant šitą - aš visus veiksmus dariau absoliučiai aiškiai, skaidriai, nagrinėjau veiksmus su aibe žmonių, tarp jų - su ministru, viceministru, teatro meno kolegija, visi sakė - viskas tvarkoje“, - dėstė G.Kėvišas.

Derino verslą su vadovavimu valstybinėms įstaigoms

Nuo 1988 iki 2000 metų Lietuvos nacionalinei filharmonijai vadovavęs pianistas, kultūros ir politikos veikėjas savo, kaip verslininko, karjerą sako pradėjęs 1992-aisiais, tuo metu Europoje įtakingoje kompanijoje „Old and new Monte Carlo“, kur dirbo porą metų, tapo jos direktoriumi. Čia jis pasakoja įgijęs daug vėliau pravertusių pažinčių: susipažino su violončelininku ir dirigentu Mstislavu Rostropovičiumi, smuikininku Yehudi Menuhinu (Jehudi Menuchinu), kompozitoriumi ir dirigentu Krzysztofu Pendereckiu (Kšyštofu Pendereckiu) ir kitais. Po darbo filharmonijoje G.Kėvišas daugiau nei pusmetį - nuo 2000-ųjų spalio iki 2001-ųjų liepos ėjo kultūros ministro pareigas, 2003-2011 buvo Vilniaus miesto tarybos narys, atstovavo tuometinę Artūro Zuoko vadovaujamos Liberalų ir centro sąjungą, bet nebuvo įstojęs į partiją.

2001-2002 metais, iki paskyrimo į LNOBT vadovus, jis sako niekur nedirbęs, buvo Monako rezidentas užsiemė „vien tik ta kita veikla“, nors jokios konsultacinės kompanijos taip ir neįkūrė. G.Kėvišas, eidamas įvairias oficialias pareigas, tvirtina niekada neapleidęs ir savo pelningo konsultavimo verslo, dėl to jis sako taręsis su teisininkais.

Klausiamas apie savo darbą Lietuvoje po 2000-ųjų, jis sako visą laiką vertęsis konsultacinėmis paslaugomis su individualios veiklos pažymėjimu, tačiau tiksliai neatsimena, ar jį išsiėmė 2002-aisiais, ar 2006-2007 metais. G.Kėvišas taip pat sako neatsimenantis, kokia forma savo paslaugas teikė tuo metu, kai pažymėjimo neturėjo.

„Aš noriu pasakyti, kad mano pajamos, kurias aš gavau, jos visos yra deklaruotos, apskaitytos, visi mokesčiai sumokėti. O kaip ir kokia teisinė forma buvo - reikėtų pažiūrėti dokumentus. Vis tik prieš 10 metų buvo“, - teigia jis.

Jis aiškino, kad „Riverside music LTD“ vysto veiklą visame pasaulyje: nuo Japonijos iki Lotynų Amerikos - būtent todėl esą ir buvo patogiausia įmonę registruoti Kipre, kur teikiamos mokestinės lengvatos.

„Matyt, ir teisininkai taip pat patarė rinktis geriausią mokestinę šalį - vat ir viskas - kuri atitiktų geriausiai tų šalių skirtumus“, - paaiškino G.Kėvišas.