„Sveikinu mus visus – gyvename mieste, kuris yra atviras visiems čia gyvenantiems ir atvykstantiems. Latvių gatvės stilizuotas pavadinimas latvių kalba mums yra ne tik gatvės puošybos elementas, bet ir nuoširdus pasveikinimas, draugiškumo ženklas margame daugiataučiame ir kultūrų dialogais garsėjančiame mieste. Graži kaimynystė ir bendras tikslas sujungia žmones Vilniuje, tad būkite pasveikinti latvių kalba Latvių gatvėje“, – per ceremoniją sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Latvijos ambasadorius Lietuvoje Einaras Semanis palygino Latviją ir Lietuvą su dviem šakom Europos Sąjungos medyje ir priminė, kad lietuviai ir latviai – vienintelės baltų tautos.

„Esame likę dvi vienintelės baltų tautos. Latvijos ir Lietuvos likimai susipynę laiko erdvėje. Mus vienija tarpusavio pasitikėjimas, vyksta nuostabus bendradarbiavimas kultūros švietimo ir mokslo srityse. Tai be abejonės reiškia, kad mūsų tautų dvasios yra labai artimos“, – lietuviškai sakė diplomatas.

Latvių gatvė įsikūrusi Žvėryno mikrorajone, kur gausu užsienio diplomatinių atstovybių. Latvių gatvėje yra Rusijos ambasada.

Tai jau devintoji simbolinė lentelė užsienio kalba – tokios pat lentelės atitinkamomis tų valstybių kalbomis yra sostinės Žydų, Islandijos, Varšuvos, Rusų, Karaimų, Totorių, Vokiečių gatvėse, Vašingtono skvere.

Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė reikalauja nukabinti dvikalbes lenteles sostinėje motyvuodama, kad tokios lentelės prieštarauja teisės aktams, kuriuose nurodoma, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.

Latvijos nepriklausomybė paskelbta 1918-ųjų lapkričio 17-ąją. Du dešimtmečius trukusią nepriklausomybę nutraukė sovietinė okupacija, iš kurios Baltijos šalys išsivadavo po pusės amžiaus. Latvija atkūrė nepriklausomybę 1990-ųjų rugpjūčio 21 dieną.

Vilniaus taryboje taip pat buvo kilusi iniciatyva greta Latvių gatvės esančiai atkarpai suteikti prieš beveik dvejus metus nužudyto Rusijos opozicionieriaus, Kremliaus kritiko Boriso Nemcovo vardą, kol kas jai nėra pritarta.