Trečiadienį skambant būgnams ir trimitams į Žalgirio mūšio inscenizaciją buvo išlydėti Lietuvos atstovai. Sekmadienį Lenkijoje, istorinėje mūšio vietoje, jie atkurs beveik prieš 600 metų lietuvių ir lenkų pergale pasibaigusį legendinį mūšį.

Šauklys kvietė į mūšį

Palydėtuvių paradas prasidėjo vėliavnešių eisena, iškart po jos nuskambėjo iškilminga kalba. Didžiojo kunigaikščio Vytauto vardu buvo įsakyta surinkti karių pulkus iš visos Lietuvos: nuo Smolensko žemių iki Vilniaus.

Kariai buvo raginami keliauti į Kryžiuočių ordino žemes ir užkirsti kelią nesibaigiančiai kovai su kryžiuočiais. „Geisdami vien tik galio ir turtų jie melagingai prisidengdami dievo vardu neša mūsų krašto žmonėms vien tik ugnį ir mirtį. Todėl skelbiu: Jūs, Lietuvos sūnūs, nutrauksite šį nesibaigiantį skausmą,“ - sakė viduamžių šauklio rūbais vilkintis vyras.

Po kalbos atžygiavo Lietuvos karių delegacija, sudaryta iš dešimties Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos karių ir dvidešimt penkių Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ atstovų. Delegacijai autentikos suteikė lietuviška hieraldika papuošti XIV a. masyvūs šarvai bei viduramžių ginkluotė.

Gyvens kaip viduramžių kariai

Viduramžių pasiuntinių vadovas Karolis Jankauskas sakė, jog šiemet lietuviai sudarys palyginti nedidelę dalį visų mūšio dalyvių. Jo teigimu, delagaciją sudaro daugiau nei 60 žmonių, iš jų per 30 bus su šarvais.

Pirmą kartą garsiosios pergalės inscenizacijoje lietuviai dalyvavo 2000-aisiais, tačiau mūšio lauke nė vienas jų nedalyvavo. „Kaip mūšio pajėgos lietuviai pasirodė praeitais metais“, - sakė K. Jankauskas. Pernai dalyvavo Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kariai.

Anot viduramžių pasiuntinių vadovo, viso renginio metu vyksta viduramžių laikų stovyklos gyvenimas: „Yra didelis palapinių miestelis, amatininkai, viduramžių turgus, vyksta pratybos, treniruotės, turnyrai, viduramžiški buitiniai darbai“, - pasakojo K.Jankauskas.

Apie laukiančius sunkumus Garbės sargybos kuopos vadas kapitonas Egidijus Čiūtas kalbėjo su humoru. „Sunkiausia bus kryžiuočiams, nes jie turės stovėti saulėje ir laukti mūšio,“ - apie būsimą „priešą“ pasakojo K.Jankauskas.

Jis tvirtino, jog praleisti kelias dienas viduramžius primenančiomis gyvenimo sąlygomis kariams vieni juokai - esą gyventi be šiuolaikinių technologijų kariai jau yra išmokyti.

Vienas inscenizacijos dalyvių Henrikas Viteika sakė, jog kiekvieną savaitę vykstančios ištvermės, įgūdžių treniruotės karius jau užgrūdino, tad negąsdina nei laukiantys sunkumai, nei gyvenimas viduramžių sąlygomis.

Laukiama dešimčių tūkstančių žiūrovų

Iki inscenizacijos Lietuvoje vyko tik karių žygiavimo, manevravimo pratybos, pagal reikalavimus ruoštos inventoriaus dalys. Su konkrečiomis mūšio detalėmis dalyviai bus supažindinti Lenkijoje, tačiau E.Čiūtas juokėsi, esą Žalgirio mūšio inscenizacijos scenarijus aiškus jau 600 metų.

Garsiausio viduramžių laikų mūšio inscenizacija istoriniame Griunvaldo lauke, netoli Lenkijos Olštyneko miesto, pradėta rengti prieš vienuolika metų. Šis renginys sutraukia dešimtis tūkstančių žiūrovų, jose dalyvauja daugiau nei tūkstantis riterių iš visos Europos ir Rusijos. Šiemet Žalgirio kautynėse dalyvaus Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Čekijos, Danijos, Italijos, Suomijos ir Vokietijos riteriai.

2010-aisias bus švenčiamos Žalgirio mūšio 600-osios metinės, joms paminėti planuojama surengti didelio masto mūšio inscenizaciją.

Žalgirio mūšis laikomas vienu didžiausių ir garsiausių viduramžių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė 1410 metų liepos 15 dieną sumušė Kryžiuočių ordiną.