Į Lietuvą perlaidojimui atgabenti M. Biržiškos palaikai

Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos palaikai pirmadienį iš Jungtinių Valstijų atgabenti į Lietuvą, kur bus perlaidoti Rasų kapinėse Vilniuje.

Žymaus literatūros istoriko ir jo žmonos Bronislovos Biržiškienės–Šemytės palaikus skraidinęs lėktuvas nusileido Vilniaus oro uoste.

M. Biržiškos brolių, visuomenės veikėjų Vaclovo bei Viktoro Biržiškų palaikai į Lietuvą atgabenti anksčiau.

Biržiškos vėliau pirmadienį bus pašarvoti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, o visuomenė turės galimybę su jais atsisveikinti antradienį ir trečiadienį.

Į palaikų pasitikimo ceremoniją atvykęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad signataro perlaidojimas Lietuvoje visuomenei yra reikšmingas, nes primins apie jo veiklą.

„Jis kai kam buvo nepatogus, bet jo gyvenimo kredo buvo padorumas. Manau, kad tai pakankamai aktuali savybei ir šiais laikais, šių dienų politikui ir bet kurios kitos profesijos žmogui“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Į Vilniaus oro uostą taip pat atvyko Vyriausybės pirmasis vicekancleris Deividas Matulionis, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

M. Biržiškos palaikų atgabenimą į Vilnių Lietuvos ir Jungtinių Valstijų pareigūnai derino trejus metus.

Sugrįžimas namo

Paminėti M. Biržiškos ir jo artimųjų perlaidojimo Lietuvoje atvyko ir giminės. Jų pageidavimu, palaikų perlaidojimo ceremonija Rasų kapinėse vyks dalyvaujant tik šeimos nariams ir bičiuliams.

M. Biržiška bus palaidotas šalia savo bendražygio, Vasario 16-osios Aktą priėmusios Lietuvos Tarybos pirmininko Jono Basanavičiaus.

M. Biržiškos anūkė Venta Barauskaitė-Leon prisimena, kad senelis melavo nemokantis anglų kalbos ir namuose liepdavęs kalbėti tik lietuviškai.

„Paskui aš jį pastebėjau parduotuvėje. Kalbėjo jis visai aiškiai, teisingai angliškai kalbėjo. Tuojau supratau, ką jis padarė, bet niekada jam to nesakiau“, – sakė JAV gyvenanti V. Barauskaitė-Leon.

1882 metais Šiaulių apskrityje, Viekšniuose, gimęs M. Biržiška dirbo spaudoje, o 1915-aisiais buvo paskirtas pirmosios lietuviškos gimnazijos direktoriumi.

Po dvejų metų jis kartu su bendraminčiais inicijavo Vilniaus konferenciją, per ją išrinktas į Lietuvos Tarybą. Valstybingumą atkūrusios Lietuvos Mykolo Šleževičiaus vyriausybėje kairiųjų pažiūrų M. Biržiška dirbo švietimo ministru.

Jis taip pat ėmėsi atkurti Vilniaus universitetą, kartu su Mokslo draugija organizavo Aukštuosius kursus Kaune, toliau užsiėmė akademine ir publicistine veikla.

1939–1944 metais M. Biržiška buvo Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius. 1944-aisiais prasidėjus antrajai sovietų okupacijai jis pasitraukė į Vokietiją, nuo 1949 metų gyveno ir dirbo Jungtinėse Valstijose, o mirė 1962 metais Čikagoje.

„Tai ne tik paskutinės valios išpildymas, bet tai mums ir kažko pradžia. Labai gerai jausmas “, – sakė M. Biržiškos anūkas Vytas Barauskas.

„Tai ne atsisveikinimo diena, o sugrįžimo namo“, – pridūrė jis.

M. Biržiškos žmona B. Biržiškienė-Šėmytė buvo JAV lietuvių visuomenės, kultūros, politinė veikėja. Ji mirė Los Andžele 1955-aisiais.

Signataro brolis Vaclovas Biržiška buvo kultūros istorikas, politinis veikėjas ir teisininkas. Kitas brolis Viktoras Biržiška buvo matematikas, taip pat politinis ir visuomenės veikėjas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
asilai
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių