- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors praėjusieji 2020-ieji ir įėjo į istoriją kaip pandeminiai, Vilnius pernai ir toliau augo – per 2020 m. sostinėje gyvenamą vietą deklaravo dar 10 tūkst. naujų vilniečių, tad Naujuosius sostinėje pasitiko jau daugiau kaip 588 tūkst. vilniečių. Ką atnešė praėję metai sostinės gyventojams – kiek gimė naujųjų vilniečių, kokie reti vardai stebino ir kokias naujas tendencijas pastebėjo Civilinės metrikacijos skyrius?
Naujagimių – daugiau kaip 6 tūkst.
Karantinų pažymėtais metais gimė 6332 mažieji vilniečiai, iš kurių, Registrų centro duomenimis, berniukų – net 5017, mergaičių – 4813. Dar 3536 vaikų gimė užsienyje, bet buvo registruoti Vilniuje. Duomenys rodo, kad šiemet gimusių vaikų skaičius nedaug mažesnis nei pernai: 2019 m. sostinėje iš viso gimė 6540 mažųjų vilniečių, dar 4288 įregistruoti vaikai gimė užsienio šalyse. Berniukų ir mergaičių skaičius užpernai beveik nesiskyrė – 2019 m. buvo įregistruoti 5447 berniukai ir 5381 mergaitė.
2020 m. – vizualiai gražus skaičius, turintis net du dvejetus. Kiek kitokiais dvejetais pernai galėjo džiaugtis net 109 šeimos, kurios iškart susilaukė dviejų vaikučių. Gimė ir dvi poros trynukų.
Populiariausi vilniečių vardai mergaitėms pernai: Amelija, Sofija, Emilija, Lėja, Gabrielė, Marija ir Liepa. Berniukų – Benas, Lukas, Markas, Jokūbas, Dominykas, Matas ir Augustas. Pasitaikė ir retesnių vardų – pernai pasaulį išvydo Perkūnija, Girija, Elektra, Gudrūna, Epika, Sidabrė, Elarija, Lyja. Originalumu išsiskyrė ir berniukų vardai: Gūsis, Gojus, Ūkas, Nauris, Arendas, Kanutas, Džiugimantas.
„Pastebėjome, kad neretai tėveliai vardus duoda panašius į savo ar vyresnių brolių, sesių, pvz., Tomas ir Toma. Pasitaiko daug atvejų, kai visos šeimos vardai prasideda ta pačia raide. Populiarėja gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas“, – pastebėtas subtilybes komentavo savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė.
Pastebėjome, kad neretai tėveliai vardus duoda panašius į savo ar vyresnių brolių, sesių, pvz., Tomas ir Toma.
Tuoktasi ir Universiteto salėje
2020 m. Vilniaus mieste įregistruota 4800 santuokų, iš jų Vilniaus mieste susituokė 2306 poros, bažnyčiose amžiną meilę prisiekė 899 naujos šeimos. Vienas vilnietis pernai atšoko jau šeštąsias savo vestuves!
Tuoktasi ir užsienyje – tokių porų pernai buvo net 1595. Iš 2306 sostinėje susituokusių porų, 237 poros tuokėsi jų pačių pasirinktose miesto erdvėse.
Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams šiemet labiausiai įstrigo naujai pasirinktos vietos Energetikos ir technikos muziejuje, Miesto laboratorijos salėje, Neries kairiajame krante – tarp Vilnios ir Mindaugo tilto, K. Sirvydo skvere, Sapiegų technikos parke ar net Universiteto salėje.
Daugiausia santuokų buvo įregistruota Vilniaus miesto rotušėje, Botanikos sode, Verkių rūmuose, labai dažnas pasirinkimas – viešbučių, restoranų terasos, salės.
„Tokių ceremonijų metu būna ypatingai gražu, jeigu jaunieji pasirūpina vietos dekoracijomis. Yra tekę kolegei tuokti salėje, kuri skendėjo žvakių šviesoje. Nedaugelis porų renkasi išsakyti originalius, savo sukurtus įžadus vienas kitam, bet jeigu jau pasiryžta – būna labai ypatinga ir jautru“, – pasakojo J. Kuzmienė.
Registruojamos santuokos ir su užsienio valstybių piliečiais. Dažniausiai – su Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos piliečiais, taip pat nemažai santuokų registruojama su JAV, Norvegijos, Danijos, JK piliečiais. Pavieniais atvejais tuoktasi su Indonezijos, Taivano, Nigerijos, Pakistano, Indijos, Afganistano, Brazilijos, Čilės, Kubos piliečiais.
Vestuvių diena – ypatinga ir jaudinanti, o neretai nutinka ir kuriozinių situacijų. Kaip pasakoja J. Kuzmienė, daugiausiai tokių pasitaiko išvykstamų ceremonijų metu.
„Yra buvę atvejų, kad pradėjus sveikinti porą įsijungė garso aparatūra, leisdama trikdžių garsus, ir pusę ceremonijos niekaip nepavyko jos atjungti. Kartą teko ilgai laukti liudininkų, nes jie nesurado jaunųjų pasirinktos santuokos vietos. Yra buvę, kad jaunoji pamiršo gėlių puokštę ir nesutiko tuoktis tol, kol jos neatvežė. Kita šypseną susirinkusiems kėlusi situacija nutiko pernai – santuokos registravimo metu vienam iš jaunųjų suskambo telefonas, jis atsiliepęs pasakė, jog dabar tuokiasi, todėl negali kalbėti“, – pasakojo Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, taip pat prisiminusi dažną situaciją, kai jaunosios paklaustos, ar sutinka tekėti, mėgstančios atsakyti, kad nežino ir turinčios pagalvoti, bet po pauzės – sutinka.
Vestuvės karantino metu
Nenuostabu, kad karantino metu vestuvių šventės keitėsi. Atsižvelgus į situaciją, sugriežtintas tik ceremonijos dalyvių skaičius: dalyvauja jaunieji, du liudininkai ir pagal poreikį – vertėjas. Leidžiama dalyvauti iki penkių žmonių iš jaunųjų pusės ir, žinoma, keli Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai.
Visi ceremonijos dalyviai privalo laikytis saugaus atstumo, higienos normų reikalavimų, dėvėti kaukes visos ceremonijos metu.
Skirtingai nei pirmojo karantino metu, jaunieji beveik neatšaukinėja ir nebeperkelia santuokų vėlesniam laikui, o atvyksta į skyrių jų registruoti.
„Jaunieji yra išradingi ir kūrybingi, todėl dažnai būna pasipuošę medžiaginėmis, specialiai šiai progai pasiūtomis veido kaukėmis. Dažnai kaukes priderina prie aprangos: jaunosios dėvi baltas, kremines, o jaunikiai – juodas, tamsiai mėlynas kaukes. Beveik visada sulaukdavome klausimo, ar ceremonijos metu jaunieji galės nusiimti kaukes“, – pasakojo J. Kuzmienė.
Siekiant išlaikyti atstumą, saugumą ir išvengti būriavimosi, poros į pastatą yra įleidžiamos tik pagal paskirtą ceremonijos laiką, santuokos registravimo ceremonija yra sutrumpinta, paliekant tik teisinę jos dalį. Santuokos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje yra registruojamos nuo ketvirtadienio iki šeštadienio. Išvykstamos santuokos karantino metu laikinai nėra organizuojamos.
„Skirtingai nei pirmojo karantino metu, jaunieji beveik neatšaukinėja ir nebeperkelia santuokų vėlesniam laikui, o atvyksta į skyrių jų registruoti. Santuokų skaičius beveik nesumažėjo, palyginti su tokiu pat laikotarpiu ne karantino metu. Priimtų prašymų susituokti vasarą skaičius taip pat išliko panašus, kaip ir kiekvienais metais tokiu pat laikotarpiu“, – komentavo J. Kuzmienė.
Vis dar populiaresnės -ienės
Nors jau 17 metų moterys Lietuvoje turi galimybę tuokdamosi (arba keisdamos pavardę) rinktis nenurodančią šeiminės padėties pavardę – su galūne -ė, dažniau vilnietės laikosi senųjų tradicijų – pasirenka pavardę su priesaga -ienė. Dvigubos pavardės ir pavardės su galūne -ė pasirinkimas yra žymiai retesnis. Taip pat pastebima, kad moterys pasirenka trumpesnę pavardės formą dažniau dėl patogumo. Labai retais atvejais santuokos sudarymo metu pavardes keičiasi vyrai.
„Galbūt ne daug kas žino, bet pavardę visuomet galima pasikeisti ir vėliau, po santuokos sudarymo. Pasirinkusi sutuoktinio pavardę, moteris gali susigrąžinti savo turėtą pavardę ir prie jos pridėti sutuoktinio, arba tik susigrąžinti savo turėtą pavardę. Pasirinkusi sutuoktinio pavardę su priesaga -ienė, gali ją pasikeisti į nenurodančią šeiminės padėties arba atvirkščiai. Taip pat išlieka galimybė pasikeisti pavardę į tėvų, senelių, prosenelių“, – sakė Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.
Įdomu tai, kad 2020 m. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje savo vardą pasikeitė 204, pavardę – 1427, iškart ir vardą, ir pavardę pasikeitė 87 žmonės, o štai net 111 vaikų tėvų valia buvo keisti asmenvardžiai – vardai arba net pavardės.
Visi prašymai – nuotoliniu būdu net ir po karantino
Civilinės metrikacijos skyrius pernai inicijavo Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių pakeitimus, numatančius galimybę visus prašymus (net ir santuokai įregistruoti) pateikti el. būdu – per Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą MEPIS, taip pat civilinės būklės aktų išrašus pasirašinėti el. parašu. Pakeitus šį teisinį reglamentavimą, Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus dauguma paslaugų yra teikiama 4 interaktyvumo lygiu – t. y. užsakyti ir gauti paslaugą galima el. būdu. Ši sėkminga ir patogi nauja tvarka galios ir pasibaigus karantinui.
„Norime užtikrinti kuo geresnę teikiamų paslaugų kokybę, operatyvumą, interesantų patogumą paduodant prašymus bei gaunant paslaugas, tad dalyvavome projekte „Lietuvos Respublikos gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas“. Modernizuota programa pradėsime dirbti jau ateinantį mėnesį. Džiaugiamės, kad pavyko sėkmingai užtikrinti skyriaus darbą karantino laikotarpiu. Gerąja praktika pasidalinome ir su kitomis Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigomis“, – pasakojo J. Kuzmienė.
Praėjusiais metais buvo iš dalies atnaujinta ir santuokų ceremonijų salių aplinka. Atnaujintos erdvės atrodo gražiau ir šiuolaikiškiau, jau laukia 2021 m. jaunavedžių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Diskusijas dėl K. Škirpos sukėlęs Nacionalinis susivienijimas piketavo prie Vilniaus savivaldybės1
Pasipiktinę neteisėtai pakabintos atminimo lentos generolui Kaziui Škirpai nukabinimu, Nacionalinio susivienijimo atstovai ketvirtadienį dar kartą išreiškė protestą Vilniaus miesto savivaldybei. Šįkart protestuota prie&scaro...
-
Padvarionių pasienio užkardoje VSAT veikla pristatyta Lenkijos gynybos ministrui
Trečiadienį į Lietuvą pirmą kartą oficialaus vizito atvyko Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslaw Kosiniak-Kamysz. ...
-
Priėmimas į mokyklas piktina tėvus: tai gal iškart į darbą vaiką siųsti, jei mokslo nieks neduoda?3
Priėmimas į mokyklas šiemet ir vėl neapsieina be nepasitenkinimo bangos. Vilniuje apie 250 vaikų dar neturi vietos, kurioje galėtų mokytis. Vasaros dienos slenka, o tėvai neviltyje. Bus pasiūlyta vaikus kasdien vežioti į kitą miesto galą arb...
-
Aukcione už beveik 500 tūkst. eurų parduoti Balsio ežero pakrantėje esantys pastatai
Turto banko aukcione už beveik 500 tūkst. eurų parduoti gyvenamosios ir ūkinės paskirties pastatai Balsio ežero pakrantėje Vilniuje. ...
-
Vilniuje vyks Lietuvos dainų šventė – susipažinkite su eismo ribojimais
Jau šią savaitę Vilniuje prasidės vienas laukiamiausių metų renginių – šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė, kurios programą galite rasti čia. Dėl didelio dalyvių skaičiaus mieste galimos spūstys, taip pat dėl pasir...
-
Vilniuje – pirmoji Baltijos šalyse konferencija dėl Europos socialinės chartijos
Vilniuje ketvirtadienį pirmą kartą Baltijos šalyse rengiama aukšto lygio konferencija dėl Europos socialinės chartijos. ...
-
Ministrė: Vilniaus savivaldybė yra įsipareigojusi ugdymo vietą surasti kiekvienam mokiniui4
Praėjusią savaitę švietimo, mokslo ir sporto ministre paskirta Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako suprantanti tėvų, kurių vaikai dar negavo mokyklos, nerimą. ...
-
Ekspertai kurs Žaliojo miesto veiksmų planą1
Liepos 3–4 dienomis Vilniaus miesto savivaldybėje vyksta Žaliojo miesto vizijos, strateginių tikslų ir veiksmų kūrimo dirbtuvės. ...
-
Vilnius atveria jau antrą ekstremalaus sporto erdvę šią vasarą
Sostinė vasarą vilniečiams vieną po kitos atveria išskirtines laisvalaikio ir sporto erdves. Birželį atvėrusi „skate“ parką, liepą sostinė atveria asfaltinę dviračių kalnelių, kitaip vadinamą „pump track“. Ji skirt...
-
Vilniaus savivaldybės gynybos plane – kontrmobilumo priemonių parkas, dronų trasa5
Vilniaus miesto savivaldybės parengtame gynybos politikos plane – kontrmobilumo priemonių parkas, dronų skraidymo trasa Šeškinėje, nauji evakuacijos planai. ...