Trijų miesto aukštųjų mokyklų senatai netrukus svarstys galimybę susijungti ir kurti Kauno sveikatos mokslų universitetą – tai, akademikų nuomone, realiausia galimybė išgyventi.

Naujo universiteto užuomazgos

Naujoji universitetų finansavimo tvarka ėmė plauti kai kurių Kauno aukštųjų mokyklų pamatus. Kovoje dėl vadinamųjų krepšelių su stipresnėmis aukštosiomis mokyklomis pralaimėję mažesni universitetai svarsto, kaip išgyventi. Viena galimybių – jungtuvės su panašios krypties universitetais. Be technologinių ir techninių mokslų židinio Kauno technologijos universiteto (KTU) ir mažuoju Harvardu vadinamos humanitarinių ir socialinių specialybių kalvės Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Kaune telkiasi kelios medicininės krypties aukštosios mokyklos: Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos kūno kultūros akademija ir Kauno medicinos universitetas. Šių trijų aukštųjų mokyklų senatai netrukus svarstys, ar verta sutelkti pajėgas ir bendromis pastangomis kurti naują universitetą, kuriam, ko gero, būtų suteiktas Kauno sveikatos mokslų universiteto pavadinimas.

"Bandysime diskutuoti su akademijos bendruomene. Pati idėja man asmeniškai yra patraukli, bet nežinau, kaip ją vertins mūsų akademinė bendruomenė", – apie galimybę susibroliauti su dviem Kauno aukštosiomis mokyklomis kalbėjo Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) rektorius Albertas Skurvydas. Pasiūlymą sujungti universitetus, kurį akademija yra gavusi iš Kauno medicinos universiteto (KMU) ir Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA), rektorius vadina patraukliu. Esą jam svarbus atviras ir lygiateisis dialogas tarp universitetų. Norėdami Lietuvoje turėti tarptautinio konkurencingumo mokslą, anot rektoriaus, universitetai tai turi daryti kartu.

Jungtis verčia sistema

Įvairios universitetų jungimosi ir integracijos galimybės pastaruoju metu yra tapusios šalies akademinės bendruomenės diskusijų objektu. Kas su kuo jungsis? Kiek papildomų krepšelių po tokių jungtuvių pavyks susižerti? Ar pavyks dirbti rentabiliai? Tai klausimai, į kuriuos atsakymų ieško aukštųjų mokyklų vadovai.

"Jungtis ir integruotis esame skatinami iš visų pusių, dabar visi apie tai kalba ir šios temos išvengti nepavyks, nes nuo šiol galioja naujos žaidimo taisyklės, tokia yra sistema", – apie susidariusią situaciją kalbėjo A.Skurvydas. Tokie svarstymai, rektoriaus manymu, turi pagrindo, tačiau nebūtinai yra perspektyvūs. Esą labiau išsivysčiusiuose kraštuose universitetų strateginis valdymas krypsta kita linkme – krypstama mažų dinamiškų universitetų, kurie tarpusavyje susieti glaudžiais funkciniais ryšiais, link. Vienų universitetų silpnybės užtušuojamos kitų privalumais, bet esą nebūtina to daryti po vienu stogu. A.Skurvydas mano, kad universitetai gali bendradarbiauti negriaudami administracinės struktūros.

Svarstytina galimybė, anot jo, miesto universitetams jungtis į Kauno universitetų konsorciumą – nepriklausomų universitetų partnerišką asociaciją.

Sprendimą priims spalį

KMU studijų reikalų prorektorius Renaldas Jurkevičius įsitikinęs, kad aukštųjų mokyklų senatai sprendimą dėl bendro universiteto steigimo priims iki spalio. Jis užsiminė, kad intensyviau derybos vyksta su LVA vadovais, o LKKA senato nuomonė kol kas nežinoma.

"Universitetus vienija daug bendrų fundamentalių katedrų, ypač glaudūs mūsų ir Veterinarijos akademijos ryšiai. Šios mokymo įstaigos turi net bendrą istoriją – kadaise tai buvo vienas fakultetas", – panašumus nurodė R.Jurkevičius. Esą abiejose aukštosiose mokyklose mokoma panašių dalykų, tik vienoje mokslo objektas yra žmogus, o kitoje – gyvulys. KMU studijų reikalų prorektorius mato galimybių kurti naujas katedras arba jas sujungti, nes kai kuriuos dalykus studijuoja ir būsimieji veterinarai, ir medikai. Tarp tokių disciplinų – fiziologija, farmakologija, histologija.

KMU naujoji universitetų finansavimo sistema nenuskriaudė – biomedicinos srityje universitetas surinko visus galimus krepšelius. Šį rugsėjį valstybės finansuojamose vietose KMU pradėjo studijuoti 554 pirmakursiai. Mokančiųjų savo lėšomis universitetas kvietė nedaug, nes nebeliko jiems vietų.

Paklaustas, kodėl universitetas inicijuoja kelių aukštųjų mokyklų susijungimą, kai jo rezultatai ir taip geri, R.Jurkevičius atsakė trumpai: "Manome, kad bendras universitetas galėtų būti dar stipresnis."

Vilniečiai vertina atsargiai

LVA rektorius Henrikas Žilinskas mano, kad jungtis turėtų panašaus profilio universitetai, kurie galėtų vienas kitą papildyti.

"Studijų procesas vyktų efektyviau, nereikėtų dubliuoti kai kurių dalykų. Pavyzdžiui, JAV būsimieji veterinarai ir medikai kai kurių bendrų dalykų paskaitų klauso kartu", – pavyzdį pateikė H.Žilinskas.

"Naujasis universitetas, turėdamas daugiau medicinos programų, taptų rimtu stipriu dariniu", – kalbėjo H.Žilinskas. Jis įsitikinęs, kad LVA turi mąstyti apie perspektyvas jau dabar, juolab kad situacija ir prognozės nėra itin palankios: demografiniai rodikliai rodo, kad studentų mažės, be to, žemės ūkio specialybės kasmet tampa vis mažiau populiarios.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanė profesorė Zita Aušrelė Kučinskienė universitetų jungtuves vertina atsargiai: "Anksti kažką vertinti. Kai įvyks faktas, tada įvertinsiu. Šiaip visos trys institucijos yra stiprios, reikia tikėtis, kad joms pasiseks."

Naudos turėtų visi

Trims aukštosioms mokykloms susijungus, H.Žilinsko nuomone, daugiausia naudos turėtų studentai – jie gautų geresnės kokybės žinių, turėtų didesnės erdvės eksperimentams.

"Buvo laikai, kai būsimieji medikai, sakykim, pasigaudavo šunį ir operuodavo, kol operuoti išmokdavo. Dabar taip nebegalima, mokomasi atsižvelgiant į gyvūnų gerovės ir globos įstatymus", – kalbėjo H.Žilinskas.

Anot jo, susijungus universitetams LVA veistų gyvulius, pavyzdžiui, mini kiaules, įsteigtų specialius eksperimentinius blokus – esą sąlygos tam jau yra. Tokiose laboratorijose medikai mokytųsi atlikti įvairias, net ir širdies, operacijas. Būsimieji veterinarai stebėtų, kaip tam tikras gydymas veikia gyvūnus. Paklaustas, ar tokie eksperimentai nepažeidžia gyvūnų teisių, H.Žilinskas pabrėžė, kad mokymas vyksta laikantis nustatytų taisyklių.

"Naudojama narkozė, kitos priemonės, negalima daryti, ką nori, kuriamos specialios operacinės, kurios yra brangios, dalį jų turime, bet reikėtų įrengti naujų, plėsti bazę", – planavo H.Žilinskas ir pridūrė, kad LVA turi vivariumą (patalpa laikyti bandomiesiems gyvūnams – red. past.), o KMU jo neturi.

Vis dėlto, anot LVA rektoriaus, susijungusi su kitais universitetais, jų akademija netektų to, kas itin svarbu, – savarankiškumo.

Trūksta krepšelių

Iš trijų galimų naujojo universiteto branduolių tik KMU pavyko susižerti pakankamai vadinamųjų krepšelių – LVA ir LKKA valstybės finansuojamų vietų šįmet turi mažiau.

Abiejų aukštųjų mokyklų rektoriai, kalbėdami apie nepasisekimą, nurodo tą pačią priežastį – krepšelių skaičiavimo sistema yra ydinga. Esą kova dėl valstybės finansuojamųjų vietų priminė nelygiaverčių varžovų grumtynes.

"Potencialūs veterinarijos specialybių studentai turėjo kovoti su būsimaisiais odontologais, medikais, kurių vidurkiai paprastai būna aukštesni", – lygiavos pasigedo H.Žilinskas. Jo nuomone, būtų teisinga, jeigu būsimieji veterinarai dėl krepšelių kovotų su agronomais, miškininkais – esą biomedicinos mokslų klasifikacijoje turėtų būti išskirta žemės ūkio sritis. Vienintelė Lietuvoje veterinarinės medicinos ir gyvulininkystės specialistus rengianti akademija tikisi, kad kitąmet jai bus skirtas didesnis valstybinių krepšelių skaičius.

LVA šiuo metu turi 295 pirmosios pakopos pirmakursius, tai yra 20 proc. mažiau negu praėjusiais mokslo metais. Populiariausios specialybės – veterinarinė medicina ir veterinarinė maisto sauga, mažiausiai populiari gyvulininkystės technologijų specialybė.

Naująją krepšelių skirstymo tvarką kritikuoja ir A.Skurvydas: "Būsimieji sportininkai dėl krepšelių kovoja su būsimaisiais ekonomistais ir teisininkais – ar tai logiška?" Pasikeitus studijų finansavimo tvarkai LKKA valstybės finansuojamų vietų sumažėjo nuo 500 iki 140. Šįmet didžioji dalis pirmakursių – mokantieji už studijas, kurios kainuoja apie 5 tūkst. litų per metus.

Gresia kultūrų konfliktas

Paklaustas, kaip vertina trijų Kauno universitetų jungtuves, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Zigmas Lydeka pabrėžė, kad sprendimas yra šių universitetų senatų reikalas, kurį vertinti būtų neetiška. Vis dėlto Z.Lydeka prasitarė, kad kolegų sprendimą laiko teisingu: "Linkėčiau jiems susijungus sugebėti pasinaudoti bendru potencialu. Atskirai po vieną sėkmingai darbuotis ateityje bus vis sunkiau."

VDU rektoriaus manymu, šios jungtuvės turėtų ir privalumų, ir neigiamų pasekmių. Kiekvienas universitetas turi tam tikrą vidinę kultūrą ir dėl to, ko gero, nepavyks išvengti organizacijų kultūrų konflikto. Z.Lydeka pabrėžė, kad rezultatas iš esmės priklausys nuo to, kiek pavyks pasiekti per derybas. "Dažniausiai kiekviena pusė žiūri, kaip gauti daugiau naudos ir tai nebūna gerai, apsunkina derybas", – Z.Lydeka kolegoms linki matyti bendrą tikslą.

Menų studijos išliks?

Jungimosi rūpesčiai Z.Lydekai žinomi, mat VDU turi ambicijų išsaugoti menų studijas Kaune. Tai esą būtų galima padaryti prie universiteto prijungus Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakultetą. Šios meno mokyklos Kauno bendruomenė šlietis prie VDU norą pareiškė praėjusią žiemą, tačiau dar laukiama VDA senato sprendimo.

"Mūsų tikslas – išsaugoti Kaune menų mokyklos tradicijas, kurios formavosi tarpukariu, siekiame ne stambėti, bet išsaugoti menų studijas Kaune", – pabrėžė Z.Lydeka.

Anot jo, VDA programos yra vertinamos prasčiau negu šios akademijos Kauno fakulteto programos ir būtų negerai, jeigu jos būtų perkeltos į Vilnių – Kaunas liktų be menų studijų. Juolab kad VDU turi nuostatą plėsti menų studijas.

Lietuvos veterinarijos akademija

1922 m. Kauno universiteto Medicinos fakulteto tarybos posėdyje nutarta atidaryti Veterinarijos skyrių. Tą rudenį į Veterinarijos skyriaus I kursą buvo priimtas 41 studentas ir 11 laisvųjų klausytojų, o į II – 8 studentai ir 1 laisvasis klausytojas.

Studentams mokyti buvo skirtas vienas 70 kv. m ploto pastatas, todėl kai kurie dėstytojai paskaitas skaitė ir laboratorinius darbus vedė savo butuose.

1929 m. Kauno universiteto Medicinos fakulteto Veterinarijos skyrius dėl lėšų trūkumo buvo uždarytas.

Akademija vėl atidaryta 1936 m. rugsėjo 19 d. Valstybinio veterinarijos bakteriologijos instituto rūmuose Kaune, Vilijampolėje.

1940 m. vasarą Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Veterinarijos akademija pradėta pertvarkyti sovietinės aukštosios mokyklos pavyzdžiu.

Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, mokymas Akademijoje sutriko. Studentai mokėsi slapstydamiesi, kad nebūtų paimti į vokiečių kariuomenę ar išvežti darbams į Vokietiją.

1943 m. kovo 15 d. Veterinarijos akademija, kaip ir kitos aukštosios mokyklos, buvo uždaryta.

1946 m. pavasario potvynis sunaikino dalį laboratorijų įrenginių, apgadino pastatus. Išsiliejusios Neries vandenyse žuvo visi laboratorijos gyvūnėliai, 30 arklių – gydomųjų serumų producentų.

1948 m. jau visos disciplinos vėl dėstomos Akademijoje.

2001 m. prie LVA prijungti Lietuvos gyvulininkystės ir Lietuvos veterinarijos institutai.

Šaltinis: LVA

Kauno medicinos universitetas

Kauno medicinos universitetas yra didžiausia universitetinio pobūdžio sveikatos specialistų rengimo mokykla Lietuvoje.

Jos studijų ir mokslinio darbo tradicijos siekia Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto, vėliau tapusio Kauno medicinos institutu, laikus.

Kauno medicinos institutas 1989 m. tapo Akademija. Po metų į jos struktūrą grąžintos Akademinės klinikos.

1991 m. įkurti Endokrinologijos ir Kardiologijos institutai, 1992 m. įkurtas Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, reorganizuotas Biomedicininių tyrimų institutas, įkurtos profilinės akademinės klinikos, reorganizuotos kai kurios katedros.

Nuo trijų tradicinių fakultetų (Medicinos, Stomatologijos ir Farmacijos) Akademijos studijos išaugo iki penkių.

1990 m. buvo įkurtas Medicinos seserų su aukštuoju mokslu (dabar Slaugos), o 1994 m. – Visuomenės sveikatos fakultetai.

Šaltinis: Kauno medicinos universitetas

Lietuvos kūno kultūros akademijos istorija

Lietuvos kūno kultūros akademijos ištakos – LR Prezidento dekretu 1934 m. spalio 10 d. įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai.

1945 m. lapkričio 3 d. įsteigtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas.

1999 m. gegužės 8 d. tapo Lietuvos kūno kultūros akademija.

Akademijoje veikia 2 fakultetai, 9 katedros, 8 mokslo laboratorijos ir 1 tęstinių studijų centras.

Šaltinis: Lietuvos kūno kultūros akademija