Jis taip pat sakė, kad artimiausiu metu ketinama užbaigti tvarkyti šiaurės vakarų šlaitą ir pereiti prie kitų šlaitų bei pastatų kompleksinio tvarkymo.

„Galime šiandien konstatuoti, kad ekstremali situacija suvaldyta, aišku, situacija pakankamai sudėtinga. Esame realistai, bet tai realiai mums leidžia pereiti prie antrojo etapo (...) – kompleksinio kalno sutvarkymo“, – žurnalistams sakė R. Augustinavičius.

Anot viceministro, įrengus drenažo sistemas sumažintas kritulių skverbimasis į kalno paviršių ir stabilizuotos jau nuslinkusios nuošliaužos, tam supiltas ir skaldos sluoksnis. Pasak jo, pirmuoju darbų etapu pašalinta dėl nuošliaužų susidariusi avarinė kalno būklė, tuo metu kompleksinius darbus šiaurės vakarų šlaite ketinama baigti iki rudens.

Čia šiuo metu baigti įrengti laiptuoti skalda užpildyti gabionai, suremontuoti rostverkai, atraminė sienelė, įrenginėjama laistymo sistema, auginama speciali žolinė danga – moderni, savarankiškai veikianti laistymo sistema neleis žolei išdžiūti per vasarą. Vakariniame šlaite baigiamas įrenginėti ir drenažas, tuo metu pietrytiniame šlaite, Vilnios pusėje atlikti tyrimai, parodę, kur ir kaip keliauja požeminis vanduo, atliekami šlaitų stabilumo skaičiavimai, bus įrengiami konstruktyviniai tinklai.

„Žolinė danga yra viena svarbiausių, esminių geologinių priemonių Gedimino kalne, nes tai leis užtikrinti šlaitų stabilumą“, – sakė jis.

Antruoju etapu numatoma tvarkyti visus kalno šlaitus ir statinius, galutinai pašalinti visas priežastis nuošliaužoms susidaryti.

Anot viceministro, ekstremalios situacijos kol kas neplanuojama atšaukti, tačiau ar bus leista į kalną patekti lankytojams, turėtų būti nuspręsta dar šį mėnesį.

„Norime įsitikinti dėl pačios aikštelės tolimesnių veiksmų, pažiūrėti, kai ateis lietaus sezonas liepos pradžioje, ar kalnas visiškai susitvarkys su lietumi. Jei matysime, kad visos inžinerinės priemonės funkcionuoja 99 procentais, galima svarstyti galimybę laikinai atidaryti Gedimino kalną lankymui“, – sakė jis.

Gegužę atnaujinti ir žiemą nevykę archeologiniai tyrimai, juos planuojama baigti iki rudens. Ieškoma likusių keturių sukilėlių palaikų – iš viso, archeologų ir istorikų duomenimis, čia galėjo būti palaidotas 21 sukilėlis, įskaitant jau, kaip manoma, rastus Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikus.

Archeologai vykdydami tyrimus aptiko pastatą, preliminariai nustatyta, jog jis statytas XVI amžiuje. Archeologai siekia nustatyti jo perimetrą. Istorikų duomenimis, baigus funkcionuoti piliai, Gedimino kalne veikė ir bajorų kalėjimas.

Anot R. Augustinavičiaus,  iš viso Gedimino kalno tvarkymui, įskaitant avarinės būklės likvidavimą, per daugiau nei dvejus metus išleista 3,7 mln. eurų.

Šiaurinio šlaito darbai kainavo 2,8 mln. eurų. Iš viso tam dar šiemet numatyta skirti 7,5 mln. eurų, tačiau, anot viceministro, manoma, kad suma didės, nes ne visur galima pritaikyti inžinerinių gabionų metodą ir gali būti pasirinktos brangesnės inžinerinės priemonės.

Baigti kalną tvarkyti svarstoma iki 2022 metų.

Kovą R. Augustinavičius yra sakęs, kad sutvarkius nuošliaužas, sustiprinus dalį kalno šlaitų, įrengus drenažo sistemas sudėtingiausia situacija išlieka kalno vakarinio šlaito papėdėje bei ties pietrytinės gynybinės sienos dalimi.

Vykdant archeologinius tyrimus kalne aptikta ir iškelta septyniolika 1863-1864 metų sukilėlių palaikų, tarp jų tikriausiai ir sukilėlių vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko.

Geologijos tarnyba priekaištauja, kad kalnas tvarkomas be būtinų geologinių tyrimų – gręžinių, nors, pasak tarnybos, tik jie galėtų garantuoti darbų patikimumą.

Anksčiau planuota, kad visi tvarkymo darbai kalne bus baigti 2020-ųjų antrojoje pusėje.