Auganti problema tarp jaunimo

„Jauna banga“ teikia žalos mažinimo paslaugas ir mokslu pagrįstą informaciją apie psichoaktyviąsias medžiagas, galimas vartojimo pasekmes bei rizikų, susijusių su jų vartojimu, mažinimą. Organizacijos direktorė Milda Arlauskaitė teigia, kad žalos mažinimas reiškia politiką, programas ir praktikas, kuriomis siekiama sumažinti neigiamą sveikatos, socialinį bei teisinį poveikį, susijusį su narkotikų vartojimu, politika, įstatymais.

„Žalos mažinimas grindžiamas teisingumu ir žmogaus teisėmis: daugiausia dėmesio skiriama teigiamiems pokyčiams ir darbui su žmonėmis – jų neteisiant, nenaudojant prievartos, nediskriminuojant, nereikalaujant, kad jie nebevartotų narkotikų. Tuo vadovaujamės ir savo organizacijos veikloje“, – prideda ji.

M. Arlauskaitės teigimu, šiandien, kaip ir anksčiau, narkotikų tema – itin opi, o ją dar labiau stigmatizuoja bei diskriminuoja visuomenėje vartojama kalba.

„Žmonės galbūt jau seniai būtų pradėję atviriau kalbėti šia tema, jei nebūtų lipdomos „narkomano“ etiketės. Viena svarbiausių mūsų organizacijos užduočių – edukuoti visuomenę ir mokyti ją tinkamų apibrėžimų, kalbant apie psichoaktyviąsias medžiagas. Kartu su tinkama kalba atsiranda daugiau galimybių bei laisvės diskutuoti apie psichoaktyviąsias medžiagas. Pavyzdžiui, vietoje žodžio „narkomanas“ skatiname vartoti terminą „asmuo, vartojantis narkotikus“, vietoje „švarus“ – „abstinentas“ arba „asmuo, kuris nustojo vartoti narkotines medžiagas ir panašiai“, – aiškina pašnekovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad tai yra auganti problema, ypač tarp jaunų žmonių. Be to, atsiranda vis naujų psichoaktyviųjų medžiagų, kurios yra itin pavojingos, neištirtos ir gali turėti labai rimtas pasekmes asmens sveikatai.

Savaitgaliais sulaukia norinčių sužinoti apie narkotikų žalą

Norėdami kovoti su nusistovėjusiu neigiamu požiūriu, suteikti žmonėms daugiau informacijos ir apsaugoti juos nuo neigiamų narkotikų vartojimo pasekmių, „Jauna banga“ teigia įvairiausias nemokamas paslaugas.

„Konsultuojame asmenis, vartojančius psichoaktyviąsias medžiagas lygus-lygiam principu – tiek „Naktiniame Vilniaus avilyje“, tiek festivalių ir vakarėlių metu, tiek komunikuodami socialiniuose tinkluose. Taip pat organizuojame paskaitas, seminarus, mokymus suinteresuotiems asmenims, kurie susiduria su žmonėmis, vartojančiais psichoaktyviąsias medžiagas – pavyzdžiui, barų, klubų, festivalių personalui, NVO atstovams, socialiniams darbuotojams, mokytojams“, – kalba pašnekovė.

Jos teigimu, įvairios viešos paskaitos organizuojamos su tikslu šviesti visuomenę apie narkotikų politiką, žalos mažinimą, žmogaus teises.

Norinčiųjų pasikalbėti ir pasikonsultuoti su specialistais, „Jaunos bangos“ darbuotojai kiekvieną ketvirtadienį–šeštadienį, nuo 18 iki 24 valandos laukia „Naktiniame Vilniaus avilyje“.

Organizacija naujoje erdvėje dirba vos tris savaites, tačiau jau pajuto žmonių susidomėjimą.

„Visi pokalbiai yra konfidencialūs, todėl užtikriname duomenų apsaugą. Iš dalies mūsų konsultacijos gali priminti toksikologijos paskaitas, tačiau nėra vartojama vien mokslinė kalba. Stengiamės viską paaiškinti kuo paprasčiau. Pasakojame, kokį poveikį sukelia medžiaga, į ką atkreipti dėmesį, kokių veiksmų ar priemonių imtis, norint sumažinti žalą arba jos visai išvengti.

Ateiti konsultuotis gali ne tik asmenys, vartojantys psichoaktyviąsias medžiagas, bet ir tokius žmones pažįstantys ar tiesiog tokioje aplinkoje dirbantys. Jei atėję pas mus nenorite daug kalbėtis, galite tiesiog užsukti ir pasiimti informacinių lankstinukų, reagentinių testų ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui skirtas priemones, kurių tikslas – sumažinti vartojamos psichoaktyviosios medžiagos žalą asmens sveikatai“, – kalba organizacijos vadovė.

Bendradarbiavimu su „Jauna banga“ džiaugiasi ir „Naktinio Vilniaus avilio“ vadovas Paulius Serapinas.

„Naktinio Vilniaus avilys – erdvė, kurioje užimtumo skatinimu ir kūrybiškumu siekiama dirbti su prevencija ir žalos mažinimu. Čia kalbame apie atsakingumo ugdymą, informavimą, tad labai džiaugiamės, kad prie „Avilio“ prisijungę „Jaunos bangos“ savanoriai naujais metodais bando suteikti pagalbą mūsų visuomenei.

Kol kas „psyhelp“ konceptą tenka matyti Lietuvoje vykstančiuose festivaliuose ar didesniuose renginiuose. Tokio formato įgyvendinimas „Naktiniame Vilniaus avilyje“ atveria daugiau galimybių alternatyviai pažvelgti į naktinio sostinės gyvenimo iššūkius, su kuriais susiduria tikrai nemažai žmonių. Ateityje planuojame plėsti tokių paslaugų spektrą ir suteikti naktinio Vilniaus gyventojams dar daugiau informacijos bei pagalbos. Be to, esame atviri idėjoms ir pasiūlymams – juk „Naktinį Vilnius avilį“ kuriame kiekvienas“, – teigia jis.