Šis įstatymas priimtas prieš ketverius metus, bet liko neįgyvendintas – jame numatytas Vyčio monumentas nepastatytas.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas siūlo šį įstatymą pripažinti netekusio galios, nes jis „neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos dėl įstatymais nustatomo teisinio reguliavimo, riboja savivaldybių teises bei yra perteklinis“.

„Nors Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą turi įgyvendinti tik Vilniaus miesto savivaldybė (pažymėtina, kad Seime svarstant šį įstatymą jis nebuvo derinamas su savivalda, nebuvo klausiama vietos bendruomenės nuomonės dėl tokio įstatymo būtinumo), jis formuoja ydingą precedentą Seimo individualaus pobūdžio įstatymais riboti savivaldybių nepriklausomumą, teises, kliudyti jų veiklai, nepaisyti vietos bendruomenių nuomonės ir interesų“, – nurodo E. Gentvilas.

Jo teigimu, Seimas norėdamas atkreipti savivaldybės dėmesį į pageidaujamas Lukiškių aikštės tvarkymo kryptis, galėtų priimti rezoliuciją.

Be to, parlamentaras priminė, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra pripažinęs, jog Lukiškių aikštės memorialo konkurso nugalėtojas yra skulptorius Andrius Labašauskas ir jo projektas „Laisvės kalva“, tačiau Seimo priimtas įstatymas neleidžia realizuoti šio projekto ir „tampa įstatymų leidėjų sukurta kliūtimi meninės saviraiškos laisvei“.

Šiame projekte nėra Vyčio monumento.

Lukiškių aikštės įstatymą priėmė praėjusios kadencijos Seimas, reaguodamas į tuometinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą aikštėje įrengti smėlio paplūdimį.

Įstatyme nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu. Jame nurodoma, kad aikštės erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą laisvės kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Diskusijos dėl Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir memorialinių akcentų joje vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.