„Dar praėjusių metų pavasarį tarptautinės konferencijos metu Vilniuje susitikome su Lenkijos paveldosaugos specialistais ir nutarėme bendradarbiauti Rasų kapinių projektavimo ir tvarkymo klausimais. Praeitą vasarą lankėmės Varšuvoje ir domėjomės istorinių kapinių Lenkijoje tvarkyba. Aplankėm istorines Povonzkų kapines, susitikom su restauravimo darbų ekspertais. Žinios ir patirtis buvo labai naudingos tobulinant Rasų kapinių tvarkymo projektą, koordinuojant veiksmus su kapus tvarkančia visuomene. Šio vizito metu tęsėme konsultacijos ir sutarėm, kad jos yra abiem pusėm labai naudingos, nes Rasos yra abiejų tautų paveldo vertybė“, – sakė mero patarėja Dalia Bardauskienė.

Susitikime su Vilniaus meru R. Šimašiumi ir Rasų kapinių priežiūros visuomeniniu komitetu, Lenkijos kultūros paveldo instituto direktorė Malgožata Rozbicka teigiamai įvertino Rasų projektą ir procesą sakė: „Rasų kapinių tvarkymo konsultacijoms iš Lenkijos pusės pakviesti patys geriausi ekspertai, kurie tikrai gali suteikti visą reikiamą informaciją. Vilniaus atstovai viešėdami Lenkijoje susipažino su metodais, kaip spręsti įvairius klausimus – nuošliaužos, informacinės sistemos, paminklų restauravimas. Tikiuosi, kad bendradarbiavimas bus abiem pusėms labai naudingas ir duos gerų rezultatų ateityje“.

Atliepdama į visuomenės norą, kad kapinių restauravimo projektas galėtų vykti greičiau, ji akcentavo, kad kultūros paveldo restauravimo darbai nėra greitas procesas, nes restauruojant visada gali iškilti netikėtumų,  ypač naudojant ES lėšas.

Rasų kapinių tvarkymo konsultacijoms iš Lenkijos pusės pakviesti patys geriausi ekspertai, kurie tikrai gali suteikti visą reikiamą informaciją.

Apsilankiusiems kapinėse ekspertams įspūdį padarė ir tai, kad jos tvarkomos ne tik savivaldybės, bet ir visuomeninių organizacijų, studentų, pavienių asmenų iniciatyva, dėl to pagerėjo kapinių priežiūra, išaugo jų lankomumas. Rasų kapinėmis, kurios įtrauktos į Europos istorinių kapinių sąrašą, rūpinasi ne tik Vilniaus savivaldybė, bet ir visuomeninės organizacijos, privatūs asmenys, kurie savo lėšomis atnaujina kapavietes ir rūpinasi kultūros paveldo išsaugojimu. Vien tik per pastaruosius dvejus metus savanoriška iniciatyva sutvarkyta daugiau kaip 20 kapaviečių. Rasų kapinėmis nuoširdžiai rūpinasi visuomeninė Rasų kapinių draugija, Lietuvos lenkų medikų draugija, laikraštis ,,Kurier Wilenski“, asociacija ,,Memoriale” ir daugelis kitų. Už nuoširdžią visuomeninę veiklą tvarkant kapines 2016 metais Alicijai Klimaševskai įteikta Šv. Kristaforo statulėlė. Šiemet Vilniaus dailės akademijos studentai, vadovaujami dėstytojų, restauravo Žilinskių koplyčios horeljefą.

Įgyvendinus Rasų kapinių projekto pirmą etapą bus sutvarkyta 341 kapavietė, iš kurių 141 įtraukta į kultūros vertybių registrą, šešios koplyčios, sutvarkyti kapinių šlaitai, tvora, įrengta apšvietimo ir informacinė sistema, taip pat suremontuota 3,5 km istorinių takų, įrengtas pagrindinio tako apšvietimas, suremontuoti esami laipteliai, įrengtos stebėjimo kameros, požeminiai atliekų konteineriai, sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė. Šiuo metu baigiama parengti viešo konkurso medžiaga. Darbus numatyta baigti iki 2020 metų.

Antrame Rasų kapinių tvarkymo etape numatyta atnaujinti kapinių administracijos pastatą, kapinių tvoras. Šiuo metu rengiamas antro etapo tvarkymo projektas.

Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybė pasirašė Vilniaus istorinių Rasų kapinių tvarkybos projekto finansavimo sutartį. Projektas „Vilniaus istorinių Rasų kapinių koplyčių, tvorų, atskirų paminklų tvarkyba“ bus finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prei klimato kaitos“ regioninę priemonę Nr. 05.4.1-CPVA-R-302 „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus“.

Šiam projektui Vidaus reikalų ministerija skyrė 2 043 534 eurų struktūrinių fondų lėšų, savivaldybės lėšų dalis sudaro 360 624 eurus. Bendra projekto vertė – 2 404 158 eurų.

Projekto finansavimo sutartis liepos 5 d. pasirašyta su viešąja įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra. Projekto tikslas – išsaugoti ir atskleisti vertingąsias kultūros paveldo objektų savybes, sudarant palankias sąlygas edukacinės veiklos ir turizmo plėtrai bei kultūros paveldo aktualumo, lankomumo ir žinomumo didinimui.

Projektas prisidės prie miesto bendruomenės kultūrinių paslaugų, neformaliojo švietimo, laisvalaikio praleidimo, socialinės integracijos poreikių tenkinimo, palankių sąlygų turizmo bei kultūrinių paslaugų plėtrai sudarymo.