Modernizuotas būstas – mažesnių sąskaitų už šildymą garantija. Tokiais šūkiais renovacijos programą garsina verslininkai ir politikai. Tačiau po renovacijos didesnes sąskaitas gavę vilniečiai mano kitaip.

Mokėti reikia daug

Sostinės Šeimyniškių gatvėje esančio daugiabučio, kuriame gyvena ir politikos veteranas Česlovas Juršėnas su žmona Jadvyga, gyventojai teigia nejaučiantys šiuo metu baigiamų renovacijos darbų naudos. Netgi priešingai – žmonės skundžiasi mokantys žvėriškus pinigus už darbus, kurie taupyti nė kiek nepadeda.

"Čia pas mus Juršėnas gyvena, kitam name – Kirkilas. Susirinko bendrija, sako – renovuojam, – "Vilniaus dienai" pasakojo viena Juršėnų kaimynė. – Pradėjo darbus, nors mes, gyventojai, ir prieštaravom."

Anot moters, prievartine renovacija neapsiribota. "Dabar reikalauja iki kovo 1 d. daugiau kaip 14 tūkst. litų sumokėti. Iš kur dabar tokius pinigus gausi?" – skundėsi pašnekovė, ranka rodydama į virš renovuoto namo laiptinės esantį stogelį, nuo kurio jau dabar byra statybinės medžiagos.

Žirmūnuose šiuo metu virte verda renovacijos darbai. Vien socialdemokratų lyderio Gedimino Kirkilo ir buvusio Seimo pirmininko Č.Juršėno kaimynystėje vienu metu modernizuojami net keli daugiabučiai.

Nuskriaudė ir Juršėnus

Juršėnų šeimai byrantis tinkas yra mažiausias rūpestis. J.Juršėnienė "Vilniaus dienai" skundėsi, kad po renovacijos už buto šildymą moka brangiau nei nerenovuotuose namuose gyvenantys pažįstami.

"Renovacija lyg įvyko, o sąskaitos didesnės. Reklamuoja visur, liepia renovuotis. O iš tikrųjų čia apgaulė. Sumokėjome 15 tūkst. – tikrai daug. Bet kad mokėtume (už šildymą – red. past.) nors kiek mažiau! Pasiskambinam draugams: jie be renovacijos moka mažiau negu mes po renovacijos. Net nenoriu kalbėti apie tą renovaciją", – atsiduso J.Juršėnienė.

Juršėnai dabar už savo 87 kv. m ploto buto šildymą moka gerokai daugiau kaip 400 litų per mėnesį, o nerenovuotame name gyvenantys jų draugai už 8 kv. m didesnį butą esą moka ne visai 300 litų per mėnesį.

Pasak J.Juršėnienės, renovacijos vaisiais piktinasi ir kaimynai. Žmonės esą netgi ruošiasi skųstis darbų kaina ir kokybe. "Mes, kadangi dar dirbam, tai sumokam, ir viskas. Bet kiti žmonės, jie tikrai labai pasipiktinę", – kaimynų gailėjo pašnekovė.

Negali būti!

Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis iš pradžių negalėjo patikėti, kad renovuotame name gyvenantys žmonės už šilumą moka ne mažiau, o netgi daugiau.

"Neįmanoma. Gal jie sudeda mokesčius ir kreditą už renovavimą? Bet pačios šilumos sąnaudos tai krinta. Niekaip negali būti, kad žmonės moka daugiau už šildymą, juk apšiltintas namas šilumos sunaudoja mažiau", – svarstė jis.

Pašnekovo teigimu, galbūt kai kurie renovacija besiskundžiantys žmonės patys nesuvokia, kiek išpleškina šilumos. "Visko gali būti. Žinot, Kovo 11 g. renovuotame name gyvenantis žmogus skundėsi, kad daug už šilumą moka. Atėjau pas jį, o ten kvėpuoti nėra kuo. Aš jam sakau: tu prisisuk šilumą, pas tave 23 ar 24 laipsniai. O jis man sako: "Aš mėgstu su "trusikais" vaikščiot", – kuriozus prisiminė J.Antanaitis.

Kokybė tragiška

Vis dėlto pašnekovas susimąstė, kad galbūt dėl išaugusių sąskaitų už šildymą kalti namus renovuojantys statybininkai.

"Nėra kokybės. Bendrijos, taupydamos lėšas, nesamdo gerų statybų vadovų. Jeigu dedi 1,8 mln. litų į savo turtą, reikia būti užtikrintam, kad darbai bus atlikti tinkamai. O bendrijos nenori samdytis prižiūrėtojų. Tada statybininkai paskiria savo žmogų. Ir ar tas žmogus, gaudamas pinigus iš statybų bendrovės, žiūri statybų kokybės? Jam atneša popierių – jis pasirašo. Taip "sutaupydami" 20 tūkst., pralošiame po 200 tūkst. ar net daugiau. Renovacijos darbų kokybė siaubinga", – dėstė jis.

Dažniausiai aptinkami renovacijos broko pavyzdžiai – prastai atliekami šiltinimo darbai. Viena dažniausių darbų ydų – netinkamas termoizoliacinės vatos montavimas: paliekami tarpai tarp medžiagos ir sienos, juose kaupiasi drėgmė, ir namas ryja dar daugiau šilumos nei iki renovacijos. "Dar blogiau – kai ant vatos deda metalą. Tada drėgmei nėra kur išeiti, ji kaupiasi ir vatoje, ir statinio sienoje. O jeigu yra drėgmės, ji kiaurai peršąla: viduje pelėsiai, šaltis eina, jokio taupymo", – tęsė pašnekovas.

Pasak jo, būtina stiprinti daugiabučių renovacijos kokybės kontrolę. "Statybininkams turime duoti darbo, bet turime ir žinoti, ką jie padarė. Tada bus viskas gerai, o iki šiol kontrolės nebuvo. Kai nėra kontrolės, visi tampa sukčiais", – reziumavo J.Antanaitis.