Simboliškai atkartota istorinė Oršos mūšio laimėtojo triumfo eisena

  • Teksto dydis:

Praėjus 508-iems metams nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) ir sąjungininkų pergalės Oršos mūšyje, rugsėjo 8 d. nuo Aušros vartų iki Valdovų rūmų Lietuvos kariuomenė simboliškai atkartojo istorinę Oršos mūšio triumfo eiseną.

Ši pergalė yra itin svarbi lietuvių, ukrainiečių bei baltarusių tautinės savimonės dalis – pasipriešinimo Maskvos tironijai simbolis.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai ir Lietuvos kariuomenės orkestras iškilmingų įžygiuotuvių į Vilnių tradicija pažymėjo Lietuvos vardą ir istoriją šlovinantį įvykį, nešė Lietuvos istorinę vėliavą, vėliau iškeltą karių virš Valdovų rūmų, o Lietuvos kariuomenės orkestras minėjimo proga atliko muzikinę programą.

Pasak istorikų, pažymint 1514 m. rugsėjo 8 d. įvykusį Oršos mūšį, kai buvo pasiekta reikšminga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pergalė prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę, Vilniuje buvo surengtos triumfo eitynės, per kurias gyventojams demonstruoti belaisviai ir trofėjai, ginklai, auksas, o paimtos priešo vėliavos pakabintos Vilniaus katedroje.

Triumfo eisenoje, kurią sveikino užsienio diplomatai, valstybės pareigūnai ir vilniečių bendruomenė, pirmasis žengė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis, o eisena nusidriekė per Lietuvos sostinę nuo miesto sienų iki didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje. Garsieji sostinės Aušros (Medininkų) vartai, pro kuriuos žengė eitynių dalyviai, iš pradžių vadinti „Ostrožskije varota“ (liet. – Ostrogiškio vartai), siekiant pašlovinti Oršos mūšio laimėtoją, vieną iš garsiausių Lietuvos istorijos karvedžių Lietuvos didįjį etmoną Konstantiną Ostrogiškį, amžininkų vadintą Antruoju Hanibalu ir Rusios Scipionu.

LDK buvo daugiatautė valstybė kovojanti prieš Maskvos agresiją, tad be lietuvių svarbų vaidmenį šioje kovoje atliko šiuolaikinių ukrainiečių ir baltarusių protėviai. Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis – žymiausias stačiatikių tikėjimo karo veikėjas, kurio sprendimai leido pasiekti pergalę Oršos mūšyje.

1514 metų rugsėjo 8 dieną Lietuvos kariuomenės ir jos sąjungininkų pasiekta pergalė Oršos mūšyje yra reikšmingas įvykis pasaulinėje karo meno istorijoje, nes buvo sutriuškintos triskart gausesnės maskvėnų pajėgos, panaudoti apgaulingi manevravimai, artilerijos pasala (vienas pirmųjų žinomų atvejų pasaulio istorijoje), kompleksiškas persikėlimas per vandens kliūtį (keliose vietose vienu metu), naudojant pontoninius tiltus. Pergalė Oršos mūšyje į karybos istoriją įrašė svarų ir reikšmingą puslapį, Europoje plačiai paskleista pergalingos šlovės žinia bei stabilizuota padėtis, kas leido Lietuvai prisistatyti vakarų pasaulyje tvirtu Vakarų civilizacijos gynybos bastionu rytuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Zoska z Wilna

Zoska z Wilna portretas
Ne iki valdovų rūmų,o iki naujojo Arkikatedros turgaus.

Nuomonė

Nuomonė portretas
Durnių maršas.

Gražu, bet

Gražu, bet portretas
Suvokiate, kad degradacija kai įsivyrauja, tvarkos daryti ateina iš rytų. Visada. Ir dabar taip bus. Išsigimimas begalinis. Seni iįsigimę žmonės patoligiškai brokuota vaikų prisigimdę, turtų prisivogę, paskendę narkotikuose, nedarbingi.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių