Sporto infrastruktūra Vilniuje: pažadai – dosnūs, realybė – kukli

Artėjant savivaldos rinkimams pasipylė pažadai apstatyti miestą naujais sporto objektais ir sukurti sąlygas vietos bendruomenei aktyviai sportuoti bei propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Tačiau planuojamame 2019 m. miesto biudžete didesnių investicijų į sporto infrastruktūros objektus nenumatyta, apie juos nešneka ir dabartiniai miesto vadovai.

Aikštynai ir baseinas

Planuojamas šiųmetis Vilniaus miesto biudžetas siekia 616,7 mln. eurų. Iš šios sumos sporto infrastruktūros projektams ketinama skirti dalį švietimui, ugdymui, miesto infrastruktūrai ir tvarkymui numatytų lėšų. Kalbėdamas apie planuojamus sporto infrastruktūros objektus, Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriaus vadovas Evaldas Martinka "Vilniaus dienai" sakė, kad šiais metais bus ir toliau tęsiama viešose erdvėse esančių krepšinio aikštelių ir futbolo aikštynų renovacija: "Šiais metais viešosiose miesto erdvėse planuojama atnaujinti 20 krepšinio aikštelių. Tam numatyta skirti apie 200 tūkst. eurų. Taip pat planuojama atnaujinti dar 10 mokyklinių stadionų, o tam bus skirti 500 tūkst. eurų."

Artėjantiems rinkimams besirengiantys politikai lenktyniauja tarpusavyje popieriuje braižydami naujų miesto sporto infrastruktūros objektų kontūrus. Jų programose dygsta modernūs stadionai, baseinai, stacionarūs ir pripučiami maniežai, universalios sporto arenos, dešimtimis randasi renovuoti futbolo aikštynai su dirbtinėmis dangomis. Bet iš tiesų užmojai gerokai kuklesni.

Pasak E.Martinkos, šiais metais planuojama užbaigti standartinių dydžių futbolo aikštelės įrengimo darbus Pilaitėje bei daugiafunkcio centro statybas Lazdynuose.

"Naujame futbolo stadione prie Pilaitės gimnazijos bus įrengta 300 sėdimų vietų, pastatytas pagalbinis pastatas, kuriame bus rūbinės, sanitariniai mazgai, laikomas inventorius. Šalia futbolo stadiono bus įrengta ir nauja krepšinio aikštelė. Naujas stadionas bus skirtas gimnazijos ugdymo reikmėms, tačiau juo naudotis galės įvairių sporto šakų atstovai. Darbus ketinama baigti jau pavasarį, – tikino E.Martinka. – Kaip žinome, pernai oficialiai atidarytas naujas, 3,3 mln. eurų kainavęs Fabijoniškių baseinas, o šiais metais duris atvers Lazdynų daugiafunkcis centras."

Futbolininkų rūpesčiai

Įdomu, kad vos prieš kelis mėnesius savivaldybės planuose prie Pilaitės gimnazijos įrengiamoje futbolo aikštėje buvo minimas ir pripučiamas maniežas. Tačiau, sulaukusi neigiamos vietos gyventojų reakcijos, savivaldybė atsisakė šios idėjos. Problemų netrūksta ir Karoliniškių mikrorajone, prie "Ryto" progimnazijos futbolo aikštę su pripučiamu maniežu statančiai Baltijos futbolo akademijai. Akademijos vadovas Ivanas Švabovičius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Vilniuje susidariusi labai sudėtinga futbolo infrastruktūros padėtis, o didžiausi sunkumai tenka vaikų ir jaunimo futbolo mokykloms. Pasak jo, renovuotose aikštelėse prie mokyklų treniruotis gali tik jaunesni vaikai ir tik šiltuoju metų laiku. Vyresniesiems reikia didesnių aikščių su dirbtinėmis, šildomomis dangomis. Bet tokių Vilniuje paprasčiausiai nėra.

Skaičiuojama, kad mieste veikia apie 20 futbolo mokyklų ir akademijų, treniruotes jose lanko apie 5,5 tūkst. vaikų. Akivaizdu, kad visi niekaip negali sutilpti į kelis aikštynus ar vieną maniežą.

"Apskritai sostinėje turime tik keturias universalių matmenų dirbtinės dangos aikštes: LFF stadionas, privatus "Fanų" stadionas prie Vladislovo Sirokomlės mokyklos, Fabijoniškių mokyklos bei Senvagės gimnazijos aikštelės. Taip pat vienintelė dengta universali arena "Sportima". Skaičiuojama, kad mieste veikia apie 20 futbolo mokyklų ir akademijų, treniruotes jose lanko apie 5,5 tūkst. vaikų. Akivaizdu, kad visi niekaip negali sutilpti į kelis aikštynus ar vieną maniežą. Dėl to pastaraisiais metais vis ryškesnė skirtis tarp jauniausių ir vyresnių futbolininkų. Bent 90 proc. futbolo mokyklų turi visiškai sukomplektuotas vaikų iki 13 metų grupes, o nuo 13 metų grupes turi tik kelios mokyklos ar akademijos. Kodėl? Nes vaikams augant, didėja ir jų treniravimo kaštai. Vyresniems vaikams reikia treniruotis didelėje aikštėje, o jų Vilniuje paprasčiausiai nėra. Todėl 12-mečių vaikų turnyruose savo komandas turi net 15 futbolo mokyklų, o vyresnių amžiaus grupėse komandas suformuoja tik didžiausios – BFA, Vilniaus futbolo mokykla, FA "Žalgirietis" ir FM "Ateitis". Dėl to 12–13 metų amžiaus tarpsnyje mes prarandame apie 70 proc. futbolą lankančių vaikų, nes jie paprasčiausiai neturi kur treniruotis", – teigė I.Švabovičius.

Sprendžiant iš savivaldybės planų, greitų sprendimų nebus. Tiesa, E.Martinkos teigimu, šiais metais planuojama pradėti Žirmūnų gimnazijos sporto aikštyno renovacijos darbus, taip pat bus pradėti "Gabijos" gimnazijos ir "Žemynos" progimnazijų sporto salių priestatų statybų darbai, tačiau futbolo mokyklų problemų tai neišspręs.

Kauno pavyzdys

Kalbant apie apgailėtiną sporto infrastruktūros padėtį Vilniuje, dažniausiai sakoma, kad ją nulėmė ne miesto finansinė padėtis, o skirtingi prioritetai. Šį teiginį paryškina ir Kaune vykstantys procesai. Kauno savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėjo Mindaugo Šivicko teigimu, pernai savivaldybė rekonstravo šešių ugdymo įstaigų stadionus ir sporto aikštynus. Iš viso šiems darbams kauniečiai skyrė 2,25 mln. eurų. Taip pat už beveik 100 tūkst. eurų mieste buvo atnaujintos krepšinio aikštelės, įrengta lauko gimnastikos aikštelė paplūdimyje, taip pat įrengtos keturios naujos lauko treniruoklių aikštelės Šančiuose, Aleksote ir Panemunėje, tvarkomi ir prižiūrimi lauko treniruokliai, kurių mieste iš viso yra 382. Investicija į sporto infrastruktūrą galima vadinti ir miesto sprendimą už 2,6 mln. eurų įsigyti Arvydui Saboniui priklausiusį sporto kompleksą. Beveik 12,6 mln. eurų bus investuota į senosios ledo arenos rekonstrukciją bei naujos ledo arenos prie "Girstučio" baseino statybas. Šių metų balandį ketinama užbaigti įrengti regbio aikštyną, greta jo bus įrengta ir beisbolo treniruočių aikštelė, o šių metų sausį prasidėjo Irklavimo bazės rekonstrukcija bei naujos irklavimo trasos įrengimo Lampėdžių karjere darbai. Bendra šių darbų vertė siekia apie 5,8 mln. eurų.

Vis dėlto didžiausios Kauno miesto investicijos buvo nukreiptos į futbolo ir ledo ritulio infrastruktūros projektus. Pasak M.Šivicko, 2018 m. pradėta, o šių metų antrame ketvirtyje turėtų būti baigti pripučiamo maniežo įrengimo darbai buvusiame "Kelininko" stadione.

"Pagal statinio projektavimo užduotį, ten, kur dabar plyti neprižiūrimas stadionas, iškils maždaug 8,5 tūkst. kv. m ploto futbolo aikštė, kurią uždengs apie 20 m aukščio pripučiamos oru remiamos konstrukcijos. Šalia dengtos aikštės išdygs 10 metalinių modulinių konteinerių, o visi darbai kainuos apie 1,5 mln. eurų. Dar šiais metais planuojame už 392 tūkst. eurų įrengti futbolo stadioną Panemunėje, Kareivinių gatvėje, – teigė M.Šivickas. – Aišku, brangiausias miesto projektas – S.Dariaus ir S.Girėno stadionas. Jo rekonstrukcijos darbus pradėjome praėjusių metų rudenį, o užbaigti planuojame 2020 m. gegužę arba birželį. Bendra viso projekto vertė – 36 mln. eurų. Beje, šių metų kovą prasidės ir Kauno sporto halės rekonstrukcija. Ji miestui kainuos apie 8,8 mln. eurų."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių