Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė: nacionalinis stadionas statomas teisėtai. Viešąjį interesą ginantis prokuroras mano priešingai. Esą be dalies leidimų kylantis statinys vėliau kels grėsmę lankytojų saugumui.

Stadione bus nesaugu

Viešąjį interesą ginantis Vilniaus apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras Rolandas Kruopis išgirdęs teismo sprendimą tikino svarstysiąs galimybę teikti apeliaciją. Mat šiuo metu ant Šeškinės kalvos vykdomoms statyboms negauti visi būtini leidimai. Stadionui išduotos projektavimo sąlygos ir statybos leidimas nebuvo derinti nei su teritorinio Aplinkos apsaugos departamento specialistais, nei su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovais. Atrodytų, stadiono statybos vykdomos neteisėtai.

"Tai, kad statybų dokumentai nederinti su dviem minėtomis institucijomis, ateityje gali turėti neigiamų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad stadione tilps 25 tūkst. žmonių, leidimų nebuvimas, neužtikrinta priešgaisrinė sauga gali daryti poveikį aplinkai ir kelti pavojų lankytojams. Todėl tikrai svarstysime galimybę skųsti šio teismo sprendimą", – tikino R.Kruopis.

Teismo sprendimą prokuroras per 14 dienų gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Jeigu šis patenkintų viešąjį interesą ginančios šalies prašymą panaikinti stadiono projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą kaip neteisėtus, būtų sustabdytos ir paties stadiono statybos, kol bus gauti reikalingi dokumentai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas būtų galutinis ir neskundžiamas.

Painiava institucijose

Vilniaus miesto savivaldybė įsitikinusi, jog prokurorui nėra reikalo teikti skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas pabrėžė, jog tiek regiono Aplinkos apsaugos, tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentai privalo dalyvauti rengiant techninį statybų projektą.

Ginčas kilo todėl, kad, prokurorų nuomone, priešgaisrinės saugos specialistai privalėjo dalyvauti išduodant sąlygas techniniam projektui. Tačiau šie to teisėtai nedaro jau nuo praėjusių metų vasario. Esą tvirtindami vidinės tvarkos taisykles Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovai patys atsisakė minėtos funkcijos.

Išvargino politiniai žaidimai

Taip pat esą netiesa, jog tvarkant dokumentus dėl stadiono statybos nedalyvavo regiono Aplinkos apsaugos departamentas. Jo išvadų pasigedo prokuroras. Esą su šia institucija dokumentai buvo derinti dar 2004 m., kai buvo vertinamas stadiono poveikis aplinkai. Vėliau, išduodant stadiono projektavimo sąlygas ir leidimą statyti, antrąkart aplinkos apsaugos specialistų leidimo prašyti nebereikia.

"Tikimės, kad prokuroras aukštesnės instancijos teismui sprendimo neskųs. Tai prokuroro teisė ir jo kompetencija, bet manome, kad į visus klausimus jau atsakėme. Norėtume, kad su šiuo teismo sprendimu būtų padėtas taškas šioje byloje ir politinėms spekuliacijoms apie nelegalias statybas", – vylėsi G.Paluckas.

Stadiono finansavimo labirintai

Iš pradžių nacionalinio stadiono statybai buvo numatyta skirti 200 mln. litų ir pirmą statybų etapą baigti iki 2009-ųjų vasaros, kad jame galėtų vykti šventiniai "Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009" ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginiai.
Tačiau Seimui balandžio pradžioje nutarus didinti mokytojų algas, stadiono statyboms skirta lėšų suma buvo perpus sumažinta.

Stadiono statybos sostinės Šeškinės rajone, kurios buvo užkonservuotos beveik 15 metų, atnaujintos pernai vasarą, tačiau, nesulaukus žadėto Vyriausybės finansavimo, šiemet vasarį sustojo.

Statybų darbus ketinta vėl atnaujinti birželį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra kreipėsi į teismą ir paprašė panaikinti statybų bendrovės "Vilniaus kapitalinė statyba" sutartį su "Veikme". Finansų ministerija lėšų skyrė tik tuomet, kai teismas atmetė prokurorų prašymą pristabdyti statybas.

Stadionas turėtų būti universalios paskirties,  dengtomis tribūnomis ir 25 tūkst. sėdimų vietų.