M. Chlebopaševaitė - Vaidilė savo istorija, paviešinta feisbuke, sutiko pasidalinti ir su portalo kauno.diena.lt skaitytojais.

„Ne dėl to, kad gailėtumėte, kad pamatytumėte. Retai skundžiuosi viešai, bet šį kartą nesusilaikysiu, – apie situaciją, kuri nutiko naktį iš spalio 15-osios į 16-ąją rašė moteris ir pridūrė, kad medikų pavardžių užfiksuoti neturėjo jėgų. – Tikrai neturėjau jėgų užfiksuoti daktarų pavardžių, gal kažkas kam reiks atkas... Greičiausiai to nebus, nes juk tokios taisyklės... O, kad nereagavo į situaciją, tikriausiai reikėjo filmuoti, kad įrodyčiau... Vakaras prasidėjo ypatingai, o baigėsi košmaru ligoninėje.“

Aktorė pasakojo, kad jos su vyru tą vakarą laukė puiki proga – pora po beveik pusantrų metų turėjo galimybę išeiti į pasimatymą. M. Chlebopaševaitė - Vaidilė pasakojo, kad atvažiavo vyro mama, tad sūnų Gabrielių, kuris puikiai jaučiasi su močiute, jai paliko, o ji su vyru ramia sąžine išėjo į kavinę prie namų.

„Tikrai jautėmės kaip pasimatyme, tad aš užsimaniau picos, po kurios grįžusi namo pradėjau vemti, – aktorė teigė nežinanti negerą savijautą sukėlusios priežasties – ar suvalgė pasenusių produktų, ar pasijuto prastai dėl viruso. – Grįžusi namo visa laiką pravėmiau,  krėtė šaltis, juodavo akyse. Pamaitindavau vaiką ir vyras, paėmęs ant rankų, migdė mažiuką, nes aš to nesugebėjau padaryti, buvau per silpna. Netrukus ir vaikas atpylė fontanu, iš paskos sekė ir antras kartas.“

Moteris pasakojo, kad labai išsigando ir nedelsiant puolė skambinti greitajai medicinos pagalbai. Medikai sureagavo skubiai. 

„Mane ir Gabrielių, kuriam šeši su puse mėnesio, išvežė į Antakalnio vaikų ligoninę. Ten ir prasidėjo didysis košmaras ir antžmogiškumas. Atvažiavus man liepė pildyti dokumentus, nors net nemačiau vaizdo ir vos nulaikiau kūdikį. Aptarnaujantis personalas buvo piktas, klausė apie vaiką, bet ir tai neskubėjo, vaikas žiaukčiojo ir vėmė ant grindų. Nebuvo jokios per didelės reakcijos. Tik tada, kai paprašėme dubens, į kurį galėtume vemti, jį atnešė. Tada mane supykino, kritau ant grindų ir vemdama dusau, nes tiek išsivėmus nebeturėjau kuo vemti, šaukiau pagalbos, nereagavo, vėliau padavė servetėlių... Sako, atleiskit, mes negalime jums suteikti pagalbos, nes čia vaikų ligoninė. Kas??? Čia vieta, kur nežinia, ar apskritai gali vadintis ligonine. Jei net į vaiką adekvačiai nereaguoja, ką jau kalbėti apie mamą, kuri šiuo metu yra pagrindinis vaiko maisto šaltinis, kadangi maitinu krūtimi... Dar pasiūlė atskirti mamą nuo vaiko, kai jį nuraminti ir suteikti saugumą gali tik ji.  Man personalas aiškina, kad tokios taisyklės. Šikt man ant šitų jūsų taisyklių, kurios yra absoliučiai nelogiškos! Sunku patikėti, kokia Lietuvos ligoninėse yra supusi sistema. Galiausiai mus paguldė į palatą, gulėjau apsikabinusi vaiką, kuriam ką tik buvo įstatytas kateteris, kūkčiojo visas mažiukas...Raminau jį, supau, nors krėtė baisus šaltis, laužė kaulus, temo akyse, ir niekam nebuvo įdomu. Šiaip ne taip išaušus rytui ir nesulaukus pagalbos mano organizmas sukovojo, o, galbūt, motinystės instinktas, kad turėjau globoti vaiką, prikėlė mane. Apmaudžiausia tai, kad negavau jokios lašelinės, nors prašyta buvo ne vieną kartą. Kas būtų buvę, jei būčiau atsijungus tiek, kad vaiko net nesugebėčiau apkabinti. Ką jei jį paliktų klykiantį ir drebantį ir tada jam dar būtų blogiau? Tai yra žiauru. Man teliko melstis“, – emocijų neslėpė moteris.

Ligoninė dėl šios situacijos portalui pateikė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų ligų klinikos vedėjo prof. Arūno Valiulio ir VMKL Vaikų priėmimo - skubios pagalbos, intensyvios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėjos Godos Cibulskienės komentarus.

„Sprendžiant iš mamos pasisakymo, vaikas visą būtiną pagalbą Vaikų ligoninėje gavo, mama piktinosi, kad ji asmeniškai negavo kvalifikuotos pagalbos vaikų ligų skyriuje. Tokiais atvejais tenka mamą hospitalizuoti į suaugusiųjų vidaus ligų skyrių, o vaiką, jeigu jis taip pat turi ligos požymių, palikti vaikų ligų skyriuje, ypač esant tokiai anamnezei, kai mamai buvo tikėtina žarnyno infekcija. Pagal galiojančius teisės aktus (vaikų ligų gydytojo medicinos normą) ir ligoninės vidaus tvarkos taisykles, vaikų gydytojai neturi teisės gydyti suaugusiųjų pacientų“, – aiškino ligoninės atstovai.

Jie teigė, kad vaikų ligų gydytojai dirba pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą medicinos normą ir kitus teisės aktus, kuriuose nurodyta, kad vaikų gydytojas turi teisę teikti medicinos paslaugas tik asmenims iki 18 metų.

„Paciento mamai buvo pasiūlyta pagalba suaugusiųjų priėmimo skyriuje, kuris yra kitame ligoninės korpuse, buvo pasiūlytas pervežimas greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Mama šios pagalbos atsisakė, jos būklė per kelias valandas pagerėjo. Budintis personalas sudarė visas sąlygas, kad mama nebūtų atskirta nuo vaiko, nors teisiškai tai reglamentuota, viskas priklauso nuo vaiko sveikatos būklės. Esant būtinybei vaiką kartais tenka atskirti ir naujagimystės periode. Gydytojai stengiasi to išvengti, bet ne visada tai pavyksta“, – rašoma ligoninės atstovų atsiųstame laiške.

Anot jų, šiuo metu vyksta tyrimas, ar personalas tinkamai paaiškino mamai taisykles, kuriomis vadovaujamasi Vaikų ligų klinikoje.

Jie atkreipė dėmesį, kad jeigu paciento mama turi konkrečių pretenzijų budėjusiems darbuotojams dėl savo pareigų neatlikimo, ji turėtų apie tai parašyti ligoninei adresuotame skunde ir atsiųsti elektroniniu adresu info@vmkl.lt