Teismas: daugiabučių gyventojai turi tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus

  • Teksto dydis:

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį konstatavo, kad bendrovė „Vilniaus energija“ tinkamai vykdė įsipareigojimus vilnietei karšto vandens vartotojai, kuri skundėsi dėl nepakankamai aukštos temperatūros karšto vandens tiekimo į jos butą.

Į teismą kreipėsi „Vilniaus energija“, prašiusi panaikinti jai nepalankų Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimą. Šiuo sprendimu išankstine neteismine tvarka minėta inspekcija 2013 m. pradžioje nustatė, kad vartotojai buvo neužtikrintas tinkamos temperatūros karšto vandens tiekimas į jos butą daugiabučiame name sostinės senamiestyje, todėl karšto vandens tiekėją laikė netinkamai vykdžiusiu pareigas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Moteris teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti bendrovę grąžinti jai visas sumokėtas lėšas už netinkamos temperatūros karštą vandenį, nes manė, kad negavo tinkamos paslaugos. Vartotojos ieškinį pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ir buvo priteisęs iš „Vilniaus energijos“ grąžinti jai virš 7 tūkst. litų sumokėtų mokesčių už netinkamos temperatūros karštą vandenį.

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, nustatė, kad name, kuriame gyvena ginčą inicijavusi vartotoja, nesumontuoti karšto vandens temperatūros palaikymo vamzdynai, o karšto vandens cirkuliacinė linija yra sumontuota tik šilumos punkto patalpose, iš kurio karštas vanduo tiekiamas į tris daugiabučius. Nesant karšto vandens cirkuliacinės linijos (cirkuliacinio kontūro) namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemoje, iš šilumos punkto išleistas (patiektas) karštas vanduo namo vidaus sistemoje (namo vidaus vamzdynuose) atvėsta (ypač jei vartotojai nevartoja arba vartoja mažai karšto vandens), nors vandens pašildymo vietoje (šilumos punkte) karšto vandens temperatūra yra atitinkanti teisės aktų reikalavimus.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad tik karšto vandens cirkuliacinio kontūro buvimas (įrengimas) namo vidaus sistemoje užtikrina nuolatinę karšto vandens cirkuliaciją ir nuolatinę tinkamą temperatūrą vandens paėmimo vietoje, t.y. bute. Bylą nagrinėjant Apeliaciniame teisme, buvo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, kurie patvirtino, kad minėto daugiabučio rūsyje karšto vandens cirkuliacinė linija yra suprojektuota, tačiau realiai ji neįrengta. Kadangi šio daugiabučio vidaus šildymo ir karšto vandens sistemoje suprojektuota karšto vandens cirkuliacinė linija, tačiau ji faktiškai nėra įrengta, apeliacinės instancijos teismas turėjo pripažinti, kad tokia sistema neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Teismas pažymėjo, kad namo šildymo ir karšto vandens sistema yra bendroji dalinė namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, todėl jie privalo bendrojo naudojimo objektus tinkamai valdyti ir prižiūrėti. Cirkuliacinio kontūro (karšto vandens temperatūros palaikymo namo vidaus sistemoje linijos) įrengimui yra būtinas namo bendrasavininkių sprendimas, tačiau šiuo konkrečiu atveju jis nebuvo priimtas, nors bandyta tuo klausimu organizuoti namo butų ir kitų patalpų savininkų apklausą. Teismas nusprendė, kad esant tokiai faktinei situacijai, kada namo šildymo ir karšto vandens sistema neatitinka privalomųjų reikalavimų ir būtent dėl šios priežasties nėra objektyvios galimybės nuolat užtikrinti nustatytų karšto vandens temperatūros parametrų vandens vartojimo vietoje (butuose esančiuose vandens čiaupuose), karšto vandens tiekėja „Vilniaus energija“ negali būti laikoma atsakinga už tai, kad daugiabučio namo bendrasavininkiai nepriima ir neįgyvendina sprendimo įrengti (sumontuoti) name karšto vandens cirkuliacinę liniją, kuri užtikrintų nuolatinį tinkamos karšto vandens temperatūros palaikymą.

Taigi, Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad karštas vanduo vartotojai buvo tiekiamas nepažeidžiant karšto vandens tiekėjo teisių ir pareigų pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi tame daugiabučiame name nuolat užtikrinti nustatytų parametrų karšto vandens temperatūros nėra galimybės dėl objektyvių nuo karšto vandens tiekėjo nepriklausančių priežasčių – techninio pobūdžio trūkumų namo vidaus sistemoje, dėl kurių pašalinimo turi ir gali nuspręsti tik namo patalpų savininkai.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių