Penkerius metus sklypo Vaidoto gatvėje detalųjį planą derinanti "Vičiūnų" grupė prarado viltį pastatyti parduotuvę. Valdininkų abejingumas ir dirbtinės kliūtys verčia plėtoti verslą kitur.

Milijoninis projektas žlugo

Prieš penkerius metus "Vičiūnų" grupė, kuriai tuo metu priklausė maisto prekių parduotuvių tinklas "Plius", nusprendė statyti naują parduotuvę Panemunėje. Iš pradžių 2 mln. litų vertės projektas vyko sklandžiai: pavyko 99 metams išsinuomoti du sklypus, kuriuos sujungus turėjo prasidėti naujo objekto statybos.

600 kv. m dydžio parduotuvė, kurioje būtų dirbę apie 30 žmonių, verslininkų vertinimu, turėjo pradėti veikti po 2006-ųjų pradžioje.

"Valdininkai galvoja tik kaip sutrukdyti verslininkams, trūko mano kantrybė, nebegaliu tylėti", – paviešinti problemą nusprendė žinomas verslininkas, įvairių labdaros renginių globėjas, "Vičiūnų" grupės prezidentas Visvaldas Matijošaitis.

Jį stebina valdininkų požiūris į darbo vietas kuriančias įmones. Esą vietoj pagalbos "Vičiūnų" grupė sulaukė milžiniškų biurokratinių užkardų, dėl kurių ir žlugo pradėtas plėtoti projektas.

Motyvas – tilto statyba

Iš pradžių projektas strigo, nes Panemunėje buvo planuojama statyti naują tiltą. Pagal miesto Bendrąjį planą, per Vaidoto gatvėje esančius ir šių verslininkų išsinuomotus sklypus būtų tiesiamas naujas kelias į Rokus. Vadinasi, naujoji parduotuvė trukdytų.

"Parašėme du įsipareigojimus nugriauti visus pastatus, jeigu būtų pradėtos tilto statybos", – pabrėžė V.Matijošaitis. Esą sulaukusi tokio įsipareigojimo Kauno miesto savivaldybė neturėjo pagrindo vilkinti projekto plėtojimo proceso. Verslininkas skundžiasi, kad detalusis planas valdininkų stalčiuose pragulėjo nuo 2005 m. iki 2009 m.

"Šį atvejį galima įtraukti į miesto Guinnesso rekordų knygą", – piktinosi V.Matijošaitis.

Praėjusiais metais nutarus nebestatyti naujo tilto, pagrindinės kliūties neliko, tačiau atsirado kitų priežasčių neleisti tvirtinti detaliojo plano.

Nutarė nubausti

Nuėjęs pasiteirauti, kokių dokumentų trūksta, V.Matijošaitis išgirdo, kad jo iki šiol tvarkyti dokumentai yra nieko verti. 20 tūkst. litų įvairiems leidimams, sklypo nuomos mokesčiui, dokumentams derinti siekiant patvirtinti detalųjį planą, išleisti veltui.

"Darbuotojai pasikeitę, parašai nebegalioja, viską reikia derinti iš naujo, – pasakojo V.Matijošaitis. – Dabar reikia užsisakyti naujas technines sąlygas detaliajam planui rengti, tačiau jas mums duoti valdininkai atsisako."

Be to, Kauno apskrities viršininko administracija nusprendė nubausti verslininkus, nes jie išsinuomotą žemę naudojo ne pagal paskirtį, tai yra nevykdė joje veiklos.

"Kaip mes galėjome vykdyti veiklą, jeigu penkerius metus negalėjome pradėti statybų? Pagal kokią paskirtį mes naudojome? Juk rugių ten nesėjome! Tik šiukšles iš sklypo išveždavome, – piktinosi V.Matijošaitis. – Man pavyko išsiaiškinti, kad Apskrities viršininko pavaduotojas M.Balašaitis davė nurodymus ieškoti būdų, kaip mus nubausti."

"Vičiūnų grupė", kuri pernai į biudžetą sumokėjo apie 80 mln. litų mokesčių, vis daugiau projektų vykdo kituose šalies miestuose ir užsienyje. Pagrindinė priežastis, anot V.Matijošaičio, yra biurokratų kuriamos kliūtys ir netinkamas požiūris į verslininkus.

"Kaliningrado srityje per metus mes didžiulę gamyklą pastatėme ir dar iš valdžios gauname atviruką švenčių proga, nes jie vertina naujai kuriamas darbo vietas", – pridūrė V.Matijošaitis.

Klaidų nepripažįsta

Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė "Vičiūnų" projekto Vaidoto gatvėje situaciją vadina komplikuota. Jos žiniomis, verslininkai sklypą išsinuomojo 1995 m. ir iki 2003-iųjų jame nieko nedarė.

"Jie turėjo visas galimybes daryti ten ką norėjo, tvirtintis detaliuosius planus, bet nieko nedarė, – pasakojo O.Balžekienė. – Planą jie parengė tik 2005 m., kai buvo patvirtintas Bendrasis miesto planas, kuriame numatyta statyti naują tiltą."

Dabar, kai miestas atsisakė planų statyti naująjį tiltą, "Vičiūnų" atstovai vėl kreipėsi į Kauno apskrities viršininko tarnybą, bet, pasak O.Balžekienės, įvyko nenumatytas dalykas: įmonė patraukta administracinėn atsakomybėn už žemės naudojimą ne pagal paskirtį.

"Dabar šitas reikaliukas yra atsidūręs administracinės teisės pažeidimų kodekso pažeidimų svarstyme", – sakė O.Balžekienė.

Paklausta, kaip ne pagal paskirtį buvo naudojama žemė, apskrities viršininkė atsakė, kad žemė nebuvo visiškai naudojama. Esą sklype turėjo būti pastatyti pastatai, bet ten jų nėra. Dėl to verslininkai gali būti nubausti.

"Yra tik šulinukas, užverstas šiukšlėmis, ir viskas", – sakė ji.

O.Balžekienė negalėjo paaiškinti, kaip verslininkai turėjo pastatyti pastatus, jeigu jiems nebuvo duodami leidimai vykdyti suplanuoto projekto.

"Gerbiamas Matijošaitis su savo darbuotojais galėjo operatyviau, laiku susitvarkyti, kol nebuvo Bendrojo plano, ir nebūtų dabar problemų, – kalbėjo O.Balžekienė. – Aplink gyvena suinteresuoti žmonės, kurie dar nėra gavę žemės, reikia ir į tai atsižvelgti."

Ji pabrėžė, kad 2005 m. Kauno apskrities viršininko administracija buvo patvirtinusi detalųjį planą, bet esą tuomet projektui kelią užkirto miesto savivaldybė.