Vienas sprendimų – stotį iškelti į kitą vietą. UAB „Vilniaus autobusų stotis“ savininkas Andrius Paleičikas tikina, kad ne viskas nuo jo vieno priklauso, ir tikisi savivaldybės pagalbos.

Nuo sausio 24-osios visi atvykstantys į Kauną autobusai pasuks į naująją stotį. Pusantrų metų trukusi rekonstrukcija, kurios sąmata siekė 9 mln. eurų, gerokai atgaivins šios vietos veidą. Naujoji stotis užims apie 13 tūkst. kv. metrų.

Naujoji stotis per parą aptarnaus apie 10 tūkst. žmonių, kursuos 700 autobusų. „Kautros“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko skaičiavimais, pagal srautus Kauno stotis didžiausia šalyje. Tuo metu sostinėje srautai daug mažesni – per parą važiuoja 500 autobusų.

Klaipėdos autobusų stotis rekonstruota dar 2009-aisiais. Tai padaryta per rekordiškai trumpą laiką – mažiau nei per penkis mėnesius. Naujasis pastatas kainavo daugiau nei 10 mln. litų.

Vilniaus autobusų stotis atidaryta dar 1974-aisiais, o rekonstruota 2000-aisiais. Stotyje, kurios patalpos užima 3500 kv. metrų, kasdien apsilanko daugybė Lietuvos ir užsienio šalių vežėjų – keleiviai vežami į Lietuvos ir didžiausius Europos miestus. Tačiau sostinės autobusų stotis, palyginti su atnaujintomis Kauno ir Klaipėdos, atrodo nykiai.

„Žinote, pasakysiu kaip architektas, ta stotis – prasto turgelio lygio“, – kalbėdamas su LRT.lt apibendrino Vilniaus miesto vyriausiasis architektas M. Pakalnis. Tačiau kodėl iki šiol ši stotis nerekonstruojama?

Savininkas – už rekonstrukciją

Skirtingai nei Kauno ir Klaipėdos autobusų stotys, Vilniaus autobusų stotis nepriklauso savivaldybei. Jos 100 proc. akcijų valdo UAB „Vilniaus autobusų stotis“, kurios savininkas – A. Paleičikas.

Jis teigia seniai galvojantis apie stoties rekonstrukciją, tačiau esą ne viskas nuo jo vieno priklauso.

Žinote, pasakysiu kaip architektas, ta stotis – prasto turgelio lygio.

„Rodos, prieš dvejus metus norėjome pasidaryti detalųjį planą, kad žinotume, ką toje vietoje galime daryti. Tačiau keitėsi tvarkos, trūko dokumentų... Vėliau, pagal naują tvarką, pradėjome daryti viso kvartalo detalųjį planą, bet tai sudėtinga, nes dėl daug ko turi spręsti savivaldybė: kaip atrodys aikštė, kaip judės eismas, o kol jie mums to nepasakė, pajudėti negalime“, – aiškino A. Paleičikas.

LRT.lt pasiteiravus, ar kreiptasi į savivaldybę ir su ja kalbamasi, A. Paleičikas kalbėjo: „Jau seniai kreiptasi, buvome susitikimuose. Komentuoti, kodėl stringa tas procesas vienur ar kitur, negaliu, nes architektūra – ne mano kompetencija. Čia reikėtų jų klausti, bet suprantu, kad nėra sutarimo, kaip tai turi atrodyti. Architektų sąjungos taip pat klausiama, nuomonių yra daug ir įvairių. Taigi minčių rekonstruoti gal ir būtų, bet reikia žinoti, ką aš galiu daryti.

Kai man pasakys, kad yra detalusis planas, kad pagal jį galiu pastatyti tiek ir tiek kvadratų ir tokia yra paskirtis, tada aš galiu kažkokią viziją turėti. Bet ir ta vizija būtų negalutinė. Norint turėti galutinę, reikėtų bendrauti su prekybininkais, pardavėjais.“

A. Paleičikas tikino, kad kalbamasi ir su prekybos centru, kuris yra autobusų stotyje, tačiau ir jo atstovams esą negali pateikti nieko konkretaus. „Kalbamės ir su jais, nes jie – kaimynai. Bet aš negaliu nuėjęs žmonėms 2–3 kartus sakyti, kad noriu kažką daryti. Sako: gerai, rodyk, ką nori daryti. Praeina dveji metai ir nieko parodyti negaliu. Trečią kartą neisiu, kol pats nežinosiu kažko konkretesnio“, – LRT.lt kalbėjo A. Paleičikas.

Pasak UAB „Vilniaus autobusų stotis“ savininko, nekilnojamasis turtas priklauso jiems, todėl jie savo lėšomis ir vykdytų rekonstrukciją. „Savivaldybė negali prisidėti. Bet aplinkinės gatvės mums nepriklauso, todėl infrastruktūrą turi tvarkyti miestas. Aš pasisakau už rekonstrukciją. Be abejo, reikia keisti stoties veidą“, – tikino A. Paleičikas.

Tačiau, jo teigimu, vietiniai gyventojai nenori, kad stotis būtų šioje vietoje. Pasak A. Paleičiko, kitos alternatyvos taip pat gali sukelti problemų.

„Aš suprantu vietinius žmones, bet, jei žiūrėtume iš miesto pusės, tai labai patogi vieta autobusų stočiai – šalia geležinkelis. Žmonėms nepatinka, kad čia atvažiuoja autobusai, už kurių techninę būklę aš atsakyti negaliu. Jei atnaujinsime autobusų stotį, tai nereikš, kad atvažiuos nauji autobusai. Geležinkelis – taip pat ne tylos šaltinis, ne miškas. Paukšteliai nečiulba, bes jis turi būti mieste.