Vilniaus valdžia nori J. Lukšos-Daumanto skverą perkelti į kitą vietą

Sostinės valdžia planuoja kitam skverui Vilniuje suteikti su sovietų okupantais kovojusio partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto vardą, nes dabartiniame skvere yra su laisvės kovotojo vardu nederanti sovietinė skulptūra.

Prieš ketverius metus Vilniaus miesto savivaldybės taryba J. Lukšos-Daumanto vardą suteikė skverui tarp Savanorių prospekto ir S. Konarskio gatvių Naujamiesčio seniūnijoje.

Dabar siūloma partizanų vado vardu pavadinti skverą tarp Apkasų, Minties ir Tuskulėnų gatvių Žirmūnų seniūnijoje.

Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkas Gediminas Jaunius sako, kad skvere 1986 metais buvo pastatyta skulptūra „Lakštingala“. Ji sukurta pagal rašytojo Petro Cvirkos apsakymą, kuriame pasakojama istorija apie sovietiniams partizanams talkinusį vaiką, pramintą Lakštingala.

„Savanorių gatvė 1 esančiame skvere yra Rimanto Dauginčio skulptūra „Lakštingala“, ji vaizduoja berniuką su dūdele. Personažas yra iš Petro Cvirkos kūrinio, kur berniukas grodamas dūdele įspėja partizanus apie artėjantį pavojų. Ir jis įspėja ne mūsų partizanus, o okupantų“, – BNS sakė G. Jaunius.

„Vilniaus Istorinės atminties komisijos vertinimu, J. Lukšos-Daumanto skvero pavadinimas ir Rimanto Dauginčio skulptūra „Lakštingala“ gana ryškiai disonuoja, todėl komisija nusprendė J. Lukšos Daumanto skvero pavadinimą suteikti teritorijai, esančiai tarp Tuskulėnų, Minties ir Apkasų gatvių. Greta šio skvero esančioje Žygio g. 85A buvo dviejų aukštų namas, kur veikė partizanų štabas ir J. Lukša-Daumantas ten lankėsi. Žinoma, vieta šiuo metu yra pasikeitusi ir minėto namo jau nebėra, vis dėlto naujasis skveras turės žymiai geresnį kontekstą“, – teigė komisijos pirmininkas.

J. Lukša-Daumantas (1921–1951) – Lietuvos rezistentas, 1946 metais jis tapo partizanu, pasitraukė į pogrindį kariauti su sovietų valdžia, buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės spaudos skyriaus viršininku, dalyvavo kuriant Vyriausiąją partizanų vadovybę Nuo 1947 metų J. Lukša-Daumantas vadovavo Kauno apylinkėse veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei, sušaudytas mirė Lietuvos miškuose.

Tuo metu kalbininkė profesorė Laima Kalėdienė tvirtina, kad R. Dauginčio skulptūra „Lakštingala“ nesusijusi su minėtu P. Cvirkos kūriniu.

„Žmogus, susideginęs protestuodamas prieš sovietų valdžią, nesukūrė tai valdžiai paminklo“, – teigė ji.

Pasak L. Kalėdienės, menotyrininkė Aldona Dapkutė, rašydama apie šio skulptoriaus kūrybą, teigia, kad skulptūroje vaizduojamas berniukas medyje žiūri į tolį, tai ji sieja su menininko biografijos faktais, kai šis ilgai laukė iš tremties grįžtančios mamos.

„Berniukas įkūnija tiek karo meto vaikų netektis, išgyvenimus, tiek ir šiandienos vaikų skausmą bei neviltį, kai tėvai juos palikę išvažiuoja į užsienius...“, – rašė menotyrininkė.

Sprendimą dėl J. Lukšos-Daumanto vardo suteikimo kitam sostinės skverui turės priimti savivaldybės taryba.



NAUJAUSI KOMENTARAI

to mantas

to mantas portretas
juk jie ne lenkai ar rusai,jie arabai pasivadine lenku,rusu,baltarusu pavardem,cia ju tokia apsauga nuo galimu negeroviu pries juos,tai juos paskatino daryt buves karas ir naciai

Anonimas

Anonimas portretas
nuo kada naciai fasistai lt draugai pasidare?! partizanai kariavo pries nacius okupantus, is stai jau uzkliuvo skulptura apsakyme minimam jaunuoliui, jau visai nukvakot kad skulpturu bijot pradejot,praeities nepakeisit

Mantas.

Mantas. portretas
Kažkaip nepastebėjau, kad ,lenkakalbių,rusakalbių mokyklų mokytojos ir mokiniai kažkaip norėtų prisidėti prie partizanų kapų sutvarkymo ar panašiai. O į žydų kapinių tvarkymus,tai jų ir viesulas nesulaiko. Kodėl taip yra? Kodėl lenkakalbiai, rusakalbiai,tiesa ne visi, nesidomi,nenori pažinti Lietuvos istorijos,o pastoviai perdėtai akcentuoja holokaustą,kad varytų jauniems lietuviukams patriotams,nevisavertiškumo kompleksą.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių