Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo išsirikiavo visų šešių KASP rinktinių būriai su kovinėmis vėliavomis, taip pat kaimyninių šalių – Lenkijos, Estijos ir Latvijos – Savanorių pajėgų vėliavų grupės.

Rikiuotės metu tylos minute pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas, visų susirinkusių vardu padėtos gėlės prie Sausio 13-osios atminimo memorialo, paminklinio akmens savanorio Artūro Sakalausko žuvimo vietoje ir Nežinomo kareivio kapo.

Renginio metu taip pat nuaidėjo istorinės patrankos šūviai, skirti Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos kariuomenei ir Krašto apsaugos savanorių pajėgoms.

„Jūsų stiprybė – mokėjimas prisitaikyti ir greitai mokytis ir tai įrodėte, kuomet buvote pašaukti padėti mūsų valstybei valdant pandemijos krizę bei kovojant Baltarusijos hibridinio karo fronte Lietuvos pasienyje“, – sveikindamas KASP karius sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, cituojamas Krašto apsaugos ministerijos pranešime.

Jis pabrėžė, kad pasienio ruože, suvaldant nelegalią migraciją, pasieniečiams padėjo keli tūkstančiai karių savanorių, kai kurie iš jų pasienyje budėjo daugiau nei 20 parų.

Renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, atstovai iš Lietuvos valstybės institucijų, karinių dalinių vadai, kariuomenės kūrėjai, kiti svečiai.

Laikantis 2008 metais įvestos tradicijos, krašto apsaugos ministras istoriniu kalaviju apdovanojo geriausią metų Savanorių pajėgų kuopą – ja tapo Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 pėstininkų kuopa, dislokuota Gargžduose.

Minėjimas taip pat vyko ir Vilniaus Rotušėje, kur KASP vadas pulkininkas Linas Kubilius kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos savanoriškųjų pajėgų vadais pasirašė kasmetines bendradarbiavimo sutartis.

Karių savanorių darbdaviams įteikti Lietuvos kariuomenės vado apdovanojimai už tai, jog jų dėka Savanorių pajėgos gali greičiau reaguoti į paskiriamas užduotis, tokias kaip COVID-19  pandemijos arba situacijos pasienyje suvaldymas. Šešiems kariams savanoriams suteiktas Garbės savanorio vardas.

KASP vadas Linas Kubilius pabrėžė, kad minint 31-ąsias savanorių pajėgų įkūrimo metines, šiandien vėl svarbu prisiminti, jog turime likti budrūs ir „akylai saugoti mūsų šalių Laisvę ir Nepriklausomybę“.

„Pasirašydami sutartį su kaimynais iš Lenkijos, šiandien taip pat apgalvojame paskutinio pusmečio įvykius, kurie palietė ir kaimynus latvius. Hibridinės atakos kėlė nemažai iššūkių, tačiau šis periodas tik sustiprino mūsų bendradarbiavimą. Dėkoju visiems, kas padėjo mums stiprėti“, – sakė KASP vadas.

Prie Vilniaus Rotušės taip pat atidaryta ir KASP 31-erius metus atspindinti fotografijų paroda, ji veiks iki sausio 23 dienos.

Savanorių pajėgos Lietuvoje įkurtos 1991 metų sausio 17 dieną, Aukščiausiajai Tarybai priėmus Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymą. Nuo 2003 metų KASP įeina į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų sudėtį.

Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro štabas ir šešios rinktinės.

Šių pajėgų tikslas – parengti karius savanorius sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, bei priimančiosios šalies paramos teikimui. Kariai savanoriai dalyvauja ir tarptautinėse operacijose. Kariais savanoriais gali tapti Lietuvos piliečiai nuo 18 iki 60 metų.