„1991 m. Sausį Lietuva turėjo rinktis – ar leisti kruvinai raudonojo teroro mašinai gniaužti mūsų jauną Nepriklausomybę ar stoti mūru jos gynybon. Ir Lietuva pasirinko. Neabejingi piliečiai susibūrė ir sustabdė siautėjančius okupantus, deja, 14 jų paguldė galvas už Tėvynės laisvę. Todėl mažiausia, ką mes galime padaryti, tai saugoti jų atminimą, pagerbti šiuo bėgimu ir niekada neatleisti bei neleisti priešo galvažudžiams trypti mūsų žemės”, – sakė, bėgime dalyvavęs, Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras.

Laisvės gynėjams pagerbti skirtame renginyje, visi dalyviai įveikė simbolinį 9 km atstumą nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. 33-ąjį kartą organizuojamame bėgime šiemet dalyvavo virš 8 tūkst. dalyvių iš Lietuvos ir užsienio valstybių, tarp kurių - daugiau nei 2,5. tūkst Lietuvos ir sąjungininkų karių. Visi finišą pasiekę bėgimo dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais.

„Sausio 13-oji – smūgis, kuomet, regis, viskas galėjo subyrėti trukę taip neilgai. Tada po tankais atsidūrė žmonės, kurių širdyse, nepaisant penkiasdešimties okupacijos ir brendimo priespaudoje metų, liepsnojo laisvės dvasia. Tankai ir automatai prieš šią dvasią buvo bejėgiai, bet už Lietuvos Nepriklausomybę keturiolika mūsų bendrapiliečių turėjo sumokėti aukščiausią – gyvybės – kainą. Ši kraujo kaina mus įpareigoja niekuomet nepasiduoti ir stovėti valstybės sargyboje. Tegu laisvės dvasia niekada neužgęsta.” – kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Lietuvos kariuomenės nuotr.

Pagarbos bėgimus šiemet organizavo ir užsienyje tarnaujantys Lietuvos kariai. Bėgimai vyko Belgijoje, Estijoje, Italijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lenkijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Vokietijoje.

Gausiausia bėgimo komanda šiemet tapo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos, gausiausias sporto klubas - City Boxing (62), Vilnius gausiausia mokyklos komanda - Lazdijų m. Gustaičio gimnazija (34), gausiausia Vilniaus komanda - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (502). Pasibaigus bėgimui, keturiems Lietuvos kariuomenės kariams įteikti "Geležinės valios“ apdovanojimai už geriausius fizinio pasirengimo rezultatus pasiektus savo amžiaus grupėse.

Tarptautinį pagarbos bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“ organizavo Lietuvos kariuomenė, LR Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos sporto draugija "Žalgiris", Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, LR Seimo kanceliarija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos radijo ir televizijos centras, Vilniaus miesto savivaldybė ir kitos organizacijos.

Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ organizuojamas nuo 1992 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui svarbių įvykių metu, 1991 m. sausio 13-ąją, žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Stasys Mačiulskas, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus.