Žydų ligoninės apdarą siuva amerikiečiai

Senamiestyje esantis žydų ligoninės pastatas ir toliau merdi. Naujieji jo savininkai, ekspertams pateikę priešprojektinius pasiūlymus, sulaukė ne palaikymo, o architektų kritikos. Tai gali iš esmės keisti verslininkų investicijų planus.

Trečiojo aukšto negriaus

Vadinamoji žydų ligoninė greta Kauno pilies nėra pripažinta nekilnojamąja kultūros vertybe, tačiau patenka į saugomą Senamiesčio zoną, todėl jai keliama tam tikrų reikalavimų.

Pagrindinio statinio architektūros iš esmės keisti neketinama, galbūt jam bus grąžinta dalis anksčiau buvusios puošybos.

Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis priminė, kad 1974 m. buvo parengtas Senamiesčio regeneracijos projektas, pagal kurį buvo numatyta pažeminti kai kuriuos per aukštus pastatus, tarp jų – žydų ligoninę, Jėzuitų vienuolyną. Realiai buvo pažemintas tik vienas namas Šv.Gertrūdos gatvėje.

Vis dėlto rekonstruojant griauti trečiąjį aukštą, kuris užstatytas tarpukariu, neketinama, nes šio objekto naujiesiems savininkams ir taip stinga plotų. Be pagrindinio buvusios ligoninės pastato, planuojama pristatyti visiškai naują priestatą ir turimų patalpų plotą išplėsti maždaug trečdaliu.

Projektuoja JAV kompanija

Objekto šeimininkai – bendrovė „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ planuoja čia įrengti gydymo ir mokslo paskirties įstaigą.

Pasak bendrovės atstovo Pauliaus Dobožinsko, čia bus akcentuojamas ne gydymas, o sveikatinimas. Kitaip tariant, teikiama pagalba tiems, kurie dar neserga. Lygiagrečiai bus atliekami moksliniai tyrimai siekiant užkirsti kelią gresiančioms ligoms.

P.Dobožinsko teigimu, jie Lietuvoje ieškoję architektų, kurie būtų kūrę tokios paskirties objektus, bet nepavyko, todėl pradėjo paiešką užsienyje. „JAV radome kompaniją “Payette„, kuri specializuojasi projektuojant medicinos, sveikatinimo ir mokslo objektus“, – dėstė P.Dobožinskas.

Kauno architektūros ir urbanistikos tarybai (KAUET) priešprojektiniai pasiūlymai buvo pristatyti telekonferencijos būdu. Ekrane kalbėjo amerikiečių kompanijos atstovas, o salėje papildomos informacijos suteikė jiems talkinantys lietuviai architektai Liuda Perevičienė ir Donatas Bacevičius.

Kavinė – su vaizdu į pilį

Vadovaudamiesi savo verslo planais, užsakovai norėtų, kad požeminiame dviejų lygių garaže, į kurį automobiliai būtų nuleidžiami liftu, būtų apie 60 vietų mašinoms. Senajame pastate turėtų būtų įkurdinta SPA, lengvojo kultūrizmo centras. Viduriniuose aukštuose – laboratorijos, o senojo pastato palėpėje galėtų būti įrengtos šešios palatos įstaigos klientams, kuriems reikėtų atlikti kokius nors ilgiau trunkančius tyrimus arba kurie tiesiog norėtų pernakvoti.

Priestato pirmajame aukšte galvojama įrengti kavinę, kurią galėtų lankyti ne tik įstaigos klientai, bet ir visi žmonės, likusios patalpos būtų skirtos moksliniams tyrimams. Iš trijų pusių pastatų apsuptas kiemas būtų atviras į pilį. Kiemas esą liktų vieša, pereinama erdvė. Einant nuo pilies rotušės link, būtų galima sutrumpinti kelią sukant pro priestate paliktą praeigą.

Teigiama, kad objektą supantis Senamiestis, prie pilies esantis parkas yra privalumai – į centrą atvyksiantiems klientams reikalinga ramybė.

 

Be to, kad ruošiami projektiniai pasiūlymai, šiuo metu rengiamas sklypo detalusis planas. Ekspertų posėdyje priminta, kad dar nėra atlikti būtini archeologiniai tyrimai. Nuo jų priklausys tolesni statinio sprendiniai. Didžiausia grėsmė – nebus galima įrengti požeminio garažo.


Komentarai


Nedas Jasinskas, bendrovės „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ direktorius:

Verslininkams dabar labai sunku pasakyti, kas šiame pastate bus, nes, svarstant priešprojektinius pasiūlymus KAUET, buvo išsakyta labai kontroversiškų nuomonių. Vieni sako, kad reikia didelio, kiti – nedidelio priestato. Verslas yra labai susijęs su konkrečių patalpų eksploatacija. Dabar visiškai nežinoma, ar automobilius statyti po žeme bus galima, ar bus galimybė trečdaliu padidinti patalpų plotą. Šiuo metu – absoliuti nežinomybė. Pritariame, kad viešasis interesas yra svarbiausias dalykas, deja, versle egzistuoja dėsniai, skaičių pasaulis, kurie rodo, ar apsimoka, ar investicijos atsipirks. Turime labai daug gerų norų, esame žengę labai daug žingsnių. Vis dėlto sulaukiame keisčiausių pasvarstymų, miglos, o norėtųsi palaikymo. Niekas neduoda garantijų, kad, atlikus archeologinius tyrimus, galėsime vykdyti savo planus, o šie tyrimai kainuoja ne vieną šimtą tūkstančių litų. Be abejo, galima sakyti, kad pirkdami tokį pastatą smarkiai rizikavome. Prisiimame šią riziką, jau daug padaryta – buvo atlikti istoriniai, polichrominiai tyrimai, ištirta paties pastato būklė. Svarstant priešprojektinius pasiūlymus architektų nuomonės labai skirtingos. Tai subjektyvių sąvokų žaismas. Nesame įpareigoti rengti tokių pasitarimų su architektais, tačiau buvo įdomu išgirsti jų nuomonę. Kai turėsime visą informaciją, kai matysime, kiek patyrėme išlaidų ir kiek dar papildomai kainuos įrengti objektą, tada galėsime priimti sprendimą, ar apskritai verta jį plėtoti. Vienas iš pagrindinių tikslų yra pelnas, neturime tikslo atstatyti objektą altruistiniais tikslais. Šiuo metu nesvarstome, ar reikėtų planų atsisakyti. Dar reikia sulaukti ir kultūros paveldo specialistų atsakymų.


KAUET narių nuomonės

Gintaras Balčytis

Priestato architektūra turi atspindėti šiandienos pasiekimus, nereikia bijoti eksperimentuoti.

Gražina Janulytė-Bernotienė

Priestato santykis su Kauno pilimi keistokas. Ar tai tipiška Senamiesčiui? Galbūt priimtinas žemesnio aukštingumo ir tankesnio sklypo užstatymo variantas?

Neringa Blaževičienė

Kai funkcija diktuoja sprendinį – kelias neteisingas. Siūlau ieškoti būdų, kaip kiemą kompaktiškai užstatyti.

Jurgis Bučas

Projekto rengėjai – profesionalai. Jie suprato, kad pas mus neapykanta viskam, kas nauja, labai didelė, dėl to jie labai santūriai naudoja kontrasto principą. Derėtų pagalvoti apie tūrių santykius. Tokie stambūs objektai Senamiestyje kaip ši ligoninė ar „Lituanicos“ fabrikas visuomet kels problemų. Minimalaus priestato variantas būtų priimtiniausias.

Gediminas Jurevičius

Visas kiemas orientuotas į pilį būtų neblogai. Vis dėlto siūloma architektūra – stikliniai balkonai, stoglangiai... Sprendimas gerokai per silpnas. Ši vieta subtili ir graži, galima šiek tiek rizikuoti ir sukurti didesnę architektūrinę jėgą.

Jolita Kančienė

Kam dėlioti smulkmenas, kai projektas dar kabo ore – juk neatlikti archeologiniai tyrimai. Galbūt bus visai kitoks užstatymas.

Audrys Karalius

Pastatas, kuris stovi tiek metų apleistas, manykime, pakliuvo į mylinčiojo Kauną rankas. Siūlomam projektui pritariu su išlygomis. Jei atidarome gydymo įstaigos kiemo erdvę į pilį, čia vaikščios turtingi kazachai su chalatais ir turtingi vokiečiai išlakstys iš pilies.

Rimvydas Palys

Siūloma architektūra – pasenusi, manieringa. Šiais laikais – tai nei šis, nei tas. Priestato tūris gali būti didelis, kontrastingas, bet labai paprastas, be jokių detalių. Gal net iš stiklo.

Gintaras Prikockis

Prognozuoju, kad atliekant archeologinius tyrimus bus atrastas XVI a. pastato rūsys ir nebus galimybės po pastatu įrengti dviejų lygių požeminį garažą. Neturint pakankamai vietų automobiliams, kaip numato normatyvai, ko gero, ligoninės pastatą tektų palikti trijų aukštų ir stengtis, kad kieme tilptų bent aštuonios mašinos. Architektūros kryptis netenkina. Arba turi būti siūloma daugiau variantų, arba skelbiamas architektūros konkursas.

Linas Tuleikis

Gąsdina priestato mastelis. Jo tūris pretenduoja konkuruoti su pilies bokštu.


Pastato Senamiestyje istorija

1850 m. žydų ligoninė buvo sename mediniame name, kuriame stigo vietų. Tad žydų bendruomenė nusipirko kitą sklypą mūrinei ligoninei statyti.

1854 m. patvirtintas ligoninės ir pirties statybos projektas, o po dvejų metų – kitas projektas. Jie nebuvo visiškai įgyvendinti. Mūrinė pirtis pradėta statyti 1857 m. 1858 m. atsisakyta statyti naują ligoninę ir ne visai užbaigto pirties pastato dalis pritaikyta 30 vietų ligoninei. Tame pačiame pastate buvo ir lavoninė bei pirtis.

1860 m. sklype prie pilies susiformavo ligoninės pastatų kompleksas. 1876–1877 m. iškilo naujas ligoninės korpusas.

1882–1889 m. į žydų ligoninę buvo įvestas vandentiekis ir kanalizacija, pastatyta ledainė ir džiovykla.

1893 m. pradėta dar viena rekonstrukcija – po jos gatvės korpusas tapo vientisu dviaukščiu mūru. Vėliau ligoninės kompleksas ir toliau sparčiai augo, 1929–1930 m. užstatytas trečias aukštas.

Sovietmečiu pagrindiniame pastate veikė gimdymo namai. Atkūrus nepriklausomybę, ilgai truko ginčai, kam objektas turi būti grąžintas. Galiausiai teismai pripažino, kad jis priklauso miesto savivaldybei.

2010 m. pabaigoje pastatą viešajame aukcione už 3,6 mln. litų įsigijo bendrovė „Tarptautinės skubiosios medicinos akademija“. Ji anksčiau skelbė ketinanti investuoti į šį objektą apie 5 mln. litų ir per kelerius metus čia įrengti gydymo ir mokslo paskirties objektą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

stiklas

stiklas portretas
ar ne Palys projektavo garsuji stiklo kuba,kreivai stovinti salia pasduotuves iki? labai jau nykiai jis atrodo/stiklo kubas/ pasenusi,manieringa architektura geriau nei stiklo pastatai.

AS

AS portretas
pamacius priestato eskizus pirma mintis buvo "o ble Merkuriju perkele prie pilies" :)))

kretinizmas

kretinizmas portretas
jokių objektyvių kriterijų
VISI KOMENTARAI 37

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių