Šioje byloje piktnaudžiavimu kaltinama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, eksviceministrė galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus ministerijai pavaldžiai Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL).

Anot prokurorų, L. Jaruševičienė laboratorijai nurodė atlikti neteisėtus veiksmus, tokiu būdu nepagrįstai suteikiant privilegijų bendrovei „Profarma“, dėl ko valstybė ir Sveikatos apsaugos ministerija patyrė „didelės turtinės ir neturtinės žalos“.

Pagal pirkimo-pardavimo sutartį NVSPL iš bendrovės „Profarma“ įsigijo 510 tūkst. greitųjų serologinių testų pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo normas. Iš valstybės biudžeto už šiuos testus bendrovei buvo sumokėta per 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas užpernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.

L. Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta, ji sako, kad jos byla yra sufabrikuota ir suklastota, o sprendimus dėl testų įsigijimo priiminėjo tuometis premjeras Saulius Skvernelis.

A. Stončaitis tuomet dirbo Vyriausybės kancleriu, L. Savickas ir A. Pikžirnis – premjero patarėjais.

Tuomet sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs Aurelijus Veryga anksčiau teisme liudijo, kad L. Jaruševičienė savarankiškų sprendimų nepriėmė ir tik vykdė jo, kaip ministro, nurodymus, o jei būtų nevykdžiusi – grėstų darbinė atsakomybė.

Jis tvirtino, kad tuo sunkiu laiku atsakomybės ėmėsi ir tuometis premjeras S. Skvernelis, jo komanda, o viena ministerija nebūtų pajėgusi tvarkytis su situacija.

A. Veryga 2016–2020 metais ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas. Jo komandoje dirbusi viceministrė L. Jaruševičienė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.