Plačiau šia tema pakomentavo „Boeing“ pilotas Linas Miežlaiškis.

– Dėl kokių dažniausių priežasčių įvyksta lėktuvų katastrofos?

– Paprastai katastrofos įvyksta įvykus labai daug faktorių, vienu metu sutapus daug priežasčių. Komercinė aviacija yra labai sudėtingas procesas, kuris susideda iš labai daug faktorių į vieną dalį. Jei vienoje didelėje sistemoje neveikia vienas kažkoks ratelis, tai dėl to neįvyksta katastrofa, bet, pavyzdžiui, jeigu keli faktoriai sukrenta nepalankiomis aplinkybėmis, tada galime tikėtis katastrofos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek tai lemia žmogiškas faktorius?

– Komercinė aviacija yra labai moderni, pilna daug modernių prietaisų ir įrangos šiuolaikiniuose lėktuvuose, bet, kaip bebūtų keista, ir statistika už save kalba, kad didžiausias faktorius yra žmogiškoji klaida. Statistika šioje vietoje neleidžia klysti, bet tai tiesiog yra statistika. O kaip iš tikrųjų ten buvo, pamatysime, kai tyrimo komisija baigs savo darbą.

– Ar galima bent spėti, kas nutiko, nes pilotų pokalbis su bokštu, bent mūsų, ne ekspertų nuomone, skamba įprastai, be jokios papildomos panikos, pavojaus nuojautos?

– Kiek man teko girdėti, tame įraše nieko ypatingo nesigirdi, kas atskleistų to įvykio detales. Vienintelis dalykas kas užkliuvo tai, kaip prieigų skrydžių vadovas pervedė į bokšto kontrolės dažnį. Ta prasme, kad su pilotu nebuvo išeita į ryšį, tai va, čia vienintelis dalykas, bet tai yra savaime suprantamas. Įsivaizduokite patys, jeigu kažkas siaubingo atsitinka lėktuve, tai pilotai nekalbėtų su dispečeriais ar nepalaikytų radijo ryšio su skrydžių vadovais. Jam pats pagrindinis tikslas yra saugiai pilotuoti lėktuvą.

– Ar tai gali būti susiję su lėktuvo gedimu, ar vis dėlto tai lemia kiti išoriniai veiksniai?

– Kaip ir minėjau, tai yra visuma. Mes turime vertinti visumą, surinkti daugiau informacijos. Darbo grupė, kuri tirs šį įvykį, gaus visus duomenis, taip pat ir pilotų garso įrašus. Tik tada susidarys bendras vaizdas. Galiausiai bus apklausti liudininkai, kiek žinau, ir išlikę gyvi įgulos nariai. Įvertinus visą informaciją, taip pat ir techninę lėktuvo priežiūrą, bus galima atsakyti į visus klausimus.

– Pabrėžiama, kad Ispanijos avialinijų „Swiftair“ lėktuvas „Boeing“ yra 32 metų senumo, o į krovininį orlaivį jis perdarytas 2015 metais. Kiek įtakos turi lėktuvo amžius?

– Europos aviacijos saugos agentūra griežtai reglamentuoja orlaivių priežiūrą. Nesvarbu, koks lėktuvo amžius – jei atliekami visi kalendoriniai, metiniai ir skrydžių valandų priežiūros darbai, keičiami komponentai bei atnaujinama įranga, toks orlaivis gali skraidyti dešimtis metų.

– Visuomenėje dažnai kalbama, kad pilotai skraido pavargę, kad jų darbo krūvis labai didelis. Ar tarp jūsų ir kolegų jaučiamas per didelis darbo krūvis? Ar užtenka laiko pailsėti?

– Kaip jau minėjau, tarptautinė aviacijos saugos agentūra nustato griežtus reikalavimus. Pilotai patys atsakingi už savo darbo ir poilsio laiką. Taip pat ir oro linijų bendrovės stebi mūsų darbo ir poilsio balansą. Turime griežtus tvarkaraščius, kuriuos žinome mėnesį į priekį. Bet kokie pokyčiai planavime yra suderinami su pilotais iš anksto. Be to, mes visi suprantame savo atsakomybę, todėl atitinkamai rūpinamės savo fizine ir psichologine būkle.

– Kokios yra pavojingiausios skrydžio fazės, kai didžiausia nelaimės tikimybė?

– Pavojingiausios skrydžio fazės yra tūpimas ir kilimas. Tai natūralu, nes šiuo metu lėktuvas yra arti žemės, greitis mažas, o pilotams reikia maksimaliai susikoncentruoti ir tiksliai vykdyti procedūras. Mažiausia klaida ar kelių veiksnių sutapimas gali turėti pasekmių.

– Po tokių įvykių žmonės jaučia nerimą ir baimę. Kaip juos nuramintumėte?

– Suprantu keleivių nerimą – baimė yra natūrali žmogaus reakcija. Tačiau pažvelkime į statistiką: kiek avarijų įvyksta kelyje ir kiek žūva žmonių. Aviacijos sektoriuje avarijos yra labai retas reiškinys, tačiau apie jas kalbama plačiai, todėl susidaro įspūdis, kad jos dažnesnės nei yra iš tikrųjų.

– Kaip pilotų bendruomenė reaguoja į tokias katastrofas?

– Mes taip pat esame žmonės, todėl natūraliai reaguojame į tokias situacijas. Tačiau esame profesionalai, apmokyti tinkamai reaguoti.  Žinome, kad aviacija – atsakinga sritis, kurioje pasitaiko iššūkių, tačiau turime juos įveikti.

– Ar galima tikėtis visiškai patikimų duomenų apie šios katastrofos priežastis?

– Neabejoju, kad bus gauti tiksliausi atsakymai. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai bus rasta juodoji dėžė – skrydžių saviruošį, lygiai taip pat orlaivio įgulos salono saviruošį. Šie duomenys yra pagrindiniai tyrėjams. Pasitikiu tyrimo darbo grupės kompetencija ir esu tikras, kad bus pateikti išsamūs atsakymai.