A. Misiūnui nepavyko ištrūkti į laisvę: skundė ne visai tą nutartį, kurią reikėjo

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį paliko galioti suėmimą riaušių prie Seimo byloje teisiamam kovinio sporto atstovui Arnoldui Misiūnui.

Trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad spalio 23 dienos nutarties dalis, kuria kardomoji priemonė namų areštas pakeista į suėmimą, paliekama galioti.

„Manom, kad kardomoji priemonė buvo pakeista pagrįstai, nes jis nesilaikė paskirtų kardomųjų priemonių, jo negalėdavo atvesdinti, policininkai nerasdavo, telefonu neatsiliepė. Kardomosios priemonės jam anksčiau buvo griežtinamos, paskui švelninamos, bet tai nepadėjo, jis neatvyko į teismą, tai vertinama, kaip slapstymasis nuo proceso“, – Eltai sakė teisėjas Arūnas Budrys.

Panaikinta tik nutarties dalis dėl A. Misiūno paieškos paskelbimo. Pasak apygardos teismo, paieška gali būti skelbiama, kai įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vieta nežinoma. Šiuo atveju kaltinamojo gyvenamoji vieta, taip pat kitos laikinos jo gyvenamosios (buvimo) vietos yra žinomos,  pareigūnai jį suranda ir su juo bendrauja, nepaisant to, kad jo atvesdinti į teismo posėdį jiems nepavyksta. Teismas konstatavo, kad pagrindo skelbti kaltinamojo A. Misiūno paiešką šiuo atveju nebuvo.

Apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Skunde A. Misiūnas teismą tikino, kad niekada nesiekė slėptis nuo teismo, yra visada atviras teismui bei pasiekiamas ir ateityje bus pasiekiamas bei vykdys teismo nurodymus atvykti į teismo posėdžius.

Anot kaltinamojo, jis privalėjo pakeisti savo gyvenamąją vietą – reikėjo rasti kitą tinkamą gyvenamąją vietą šeimai, nes namuose įvyko vandens tiekimo vamzdynų avarija ir dėl to name sugedo šildymo sistema. A. Misiūnas skunde pažymi, kad jam nėra konkrečios ir aiškios namų arešto sąlygos, nes nėra reglamentuota policijos pareigūnų lankymosi jo gyvenamosiose vietose ir patekimo į jo patalpas tvarka. Dėl to, jam nėra aišku, ar tikrai policijos pareigūnai lankėsi jo gyvenamosiose vietose ir ar tikrai tokie policijos pareigūnų vizitai patvirtino faktines aplinkybes, kad jis ketina slėptis nuo teismo ar vengia  dalyvauti baudžiamajame procese.

Skundė ne visai tą nutartį, kurią reikėjo apskųsti.

Viena nutartis liko neapskųsta

Teisėjas A. Budrys sakė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl A. Misiūno suėmimo buvo priėmęs dvi nutartis: viena nutartis priimta, kai teismas nusprendė, kad reikia pakeisti kardomąją priemonę į suėmimą, kai asmuo neatvyko į posėdį. Šią nutartį kaltinamasis su dviem advokatais ir apskundė.

Pasak teisėjo, apylinkės teismas priėmė ir dar vieną nutartį – kai A. Misiūnas policijos buvo sulaikytas, iš naujo buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo ir jo termino nustatymo. Šios nutarties A. Misiūnas neapskundė, todėl apygardos teismas pasisakė tik dėl pirmosios, apskųstos nutarties.

„Skundė ne visai tą nutartį, kurią reikėjo apskųsti“, – sakė teisėjas.

Kadangi buvo nepaskųsta vėlesnė nutartis dėl suėmimo termino nustatymo, Vilniaus apygardos teismas nepasisakė, ar proporcingai buvo taikytas maksimalus – trijų mėnesių trukmės – suėmimo terminas.

ELTA primena, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, jog reikia sugriežtinti A. Misiūnui kardomąją priemonę, nes, teismo vertinimu, tokia kardomoji priemonė kaltinamajam yra pagrįsta, nes jis neatvyksta į teismo posėdžius, nebendradarbiauja su jį atvesdinti turinčiais pareigūnais (klaidina pareigūnus, neatsiliepia į skambučius, pakeitė gyvenamosios vietos adresą ir apie tai niekam nepranešė), sąmoningai sudaro įvairias kliūtis pareigūnams (neatidaro durų, neįleidžia į aptvertą teritoriją ir pan.), kad šie negalėtų jo atvesdinti į posėdžius.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad A. Misiūnui suėmimas skirtas, atsižvelgiant į tai, kad jis nedalyvauja teisiamuosiuose riaušių prie Seimo bylos posėdžiuose, nėra užtikrinamas netrukdomas ypač didelės apimties ir sudėtingos baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme.

Kaltinamasis A. Misiūnas, pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, privalo dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau to reguliariai nedaro. Teismas nurodo, kad A. Misiūnui sugriežtinta kardomoji priemonė ir paskelbta paieška ir dėl to, kad jis pažeidė ir nevykdė jam skirtos kardomosios priemonės – namų arešto – sąlygų.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog kaltinamajam anksčiau už nedalyvavimą posėdžiuose skirtos baudos 300 ir 500 eurų baudos. Todėl namų areštas buvo pakeistas į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Teismo dokumentuose rašoma, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje, 2021 m. rugpjūčio 19 dieną, A. Misiūnui buvo paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tų pačių metų spalio 11 dienos prokuroro nutarimu, atsižvelgiant į įtariamojo prašyme nurodytas aplinkybes dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos, buvo pakeistos skirtų kardomųjų priemonių sąlygos: A. Misiūnas įpareigotas kiekvieną savaitės antradienį nuo 8 val. iki 17 val. registruotis Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, jam buvo toliau draudžiama lankytis tam tikrose vietose ir nebendrauti su nurodytais asmenimis.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 dienos nutartimi kaltinamajam rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeistos į namų areštą, nustatant 6 mėnesių namų arešto terminą.

A. Misiūnas buvo įpareigotas kiekvieną dieną nuo 22 val. iki kitos dienos 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jam uždrausta dalyvauti mitinguose, akcijose, kitokio pobūdžio masinio susibūrimo renginiuose, išskyrus sporto varžybas.

Pasak teismo, po kardomosios priemonės sugriežtinimo, kaltinamajam nepadarius reikalingų išvadų ir vėliau demonstruojant nederamą požiūrį į jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą (neatvykstant į teisiamuosius posėdžius, be leidimo pakeitus gyvenamąją vietą, A. Misiūnui atsisakant policijos pareigūnams, vykdantiems teismo nutartį dėl jo atvesdinimo į teismo posėdį, nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą ir pan.), Vilniaus miesto apylinkės teismo vasario 6 d. nutartimi namų areštas pakeistas į intensyvią priežiūrą, įpareigojant kaltinamąjį kiekvieną dieną nuo 22 val. iki kitos dienos 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, uždraudžiant jam dalyvauti mitinguose, akcijose, kitokio pobūdžio masinio susibūrimo renginiuose.

Vėliau, liepos 12 dieną teismas atsižvelgė į tai, kad A. Misiūnas atvykdavo į teisiamuosius posėdžius ir dėl to baudžiamoji byla galėjo būti netrukdomai nagrinėjama, į pasikeitusias kaltinamojo asmenines aplinkybes, į tai, kad jis yra aktyvus kovinio sporto šakų atstovas ir varžybų dalyvis bei siekiant neeliminuoti galimybės save realizuoti jo profesinėje veikloje ir dėl to gauti pajamas, kaltinamajam A. Misiūnui intensyvi priežiūra buvo pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą.

Buvo nustatytas 6 mėnesių namų arešto terminą nuo liepos 12 dienos, įpareigojant A. Misiūną kiekvieną dieną nuo 22 val. iki kitos dienos 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jam uždrausta dalyvauti mitinguose, akcijose, kitokio pobūdžio masinio susibūrimo renginiuose, išskyrus sporto varžybas

Lapkričio 2 dieną A. Misiūnas turėjo dalyvauti UTMA turnyro Žalgirio arenoje kovoje su Dovydu Rimkumi.

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Astrai Genovaitei Astrauskaitei pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, kovinio sporto atstovas A. Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lietuva

Lietuva  portretas
tiek 2008 m., tiek šias riaušes organizavo ir įvykdė policijos departamento išgamos pasitelkę savo ožius. tokia taktika - į žmonių minią įsipainioję ožiai provokatoriai iš taikaus mitingo padaro riaušes, o korumpuotų moralinių degradų gauja vėliau teisia taikaus mitingo dalyvius

....../

....../ portretas
Konservatorinių visuomenė sukėlė riaušes- pradėjo mėtyti akmenis , o baudžiami nekalti . Akmenų metėtjai ir dujų purškėjai lyg tai buvo priduoti , bet teisme kažkodėl jų nėra... Kodėl ?
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių