„Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo nutarimą dėl neteisėto praturtėjimo, nekyla klausimų, kad procesas turi būti nutraukiamas“, – Vilniaus apygardos teismo posėdyje trečiadienį sakė prokurorė Sigutė Malinauskienė. Ji teigė, kad plačiau apie tai pasisakys baigiamosiose kalbose.

Tačiau prokuratūra kol kas neatsisako kaltinimo dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine veikla. Išteisintojo advokatai sako, kad šiam kaltinimui jau suėjo senaties terminas ir pareiškė nušalinimą prokurorei S. Malinauskienei.

Teisėjų kolegija prie bylos prijungė duomenis, surinktus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, todėl išteisintojo advokatai pareiškė norą susipažinti su segtuvo apimties medžiaga.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs gegužę.

„Aš jau pavargau – noriu eiti į teismą dėl žalos atlyginimo“, – posėdyje pareiškė J. Kozubovskis. Jis trečiadienį teismui pateikė prieš keliolika metų išduotą verslo liudijimą patalpų nuomai. Tiesa, šis liudijimas galiojo neilgai.

Prokurorė S. Malinauskienė teismui teigė, kad kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys patvirtina, kad J. Kozubovskis byloje minimu laikotarpiu prekiavo nekilnojamuoju turtu, o auditorius Artūras Kapitanovas, byloje pateikęs išvadą, yra senas buvusio advokato pažįstamas. Ji taip pat prašė šioje byloje paskirti finansinę ekspertizę.

„Prokuratūra iškreipia faktus, teiginiai išeina už skundo ribų. Melas, absurdas. A. Kapitanovo kontora mano buhalteriją prižiūrėjo“, – teigė J. Kozubovskis.

Jo advokatas Linas Belevičius reiškė nepasitenkinimą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba anksčiau rašė raštą teismų savivaldai, kai Aukščiausiasis Teismas nutartyje išdėstė įžvelgęs tuometinės Vilniaus apygardos teismo teisėjos Leonardos Gurevičienės šališkumą nagrinėjant J. Kozubovskio bylą. Jis svarstė, ar tokiu būdu pati STT nebando paveikti teisėjų ir grasino kreipimusi į Europos žmogaus teisių teismą.

Ši byla dėl neteisėto praturtėjimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama antrą kartą. Bylą Aukščiausiasis Teismas sausį nusprendė grąžinti, nes įžvelgė Vilniaus apygardos teismo šališkumą, kai teisėja pasakė, kad prokuratūros skundas nevertas dėmesio.

Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad ankstesnė Vilniaus apygardos teismo kolegija padarė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Tiesa, vienas teisėjas išdėstė atskirąją nuomonę, manydamas, kad šie pažeidimai nėra esminiai ir prokuroro skundas turėtų būti atmestas.

Pernai birželio 8 dieną Vilniaus apygardos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam advokatui J. Kozubovskiui, jis kaltintas neteisėtu praturtėjimu. Generalinės prokuratūros apeliacinis skundas buvo atmestas.

Apygardos teismas nutartyje teismas taip pat pažėrė priekaištų prokuratūrai, kad apeliacinio skundo argumentai yra identiški prokuroro baigiamosios kalbos argumentams, o skundo padavimas dėl baigiamosios kalbos perrašymo negalėjo užtrukti tokį nepateisinamą laikotarpį.

J. Kozubovskį 2015 metų lapkritį išteisino Vilniaus miesto apylinkės teismas. Prokuratūra siekė, kad jis būtų pripažintas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo ir jam skirta 11,4 tūkst. eurų bauda bei konfiskuotas turtas už 10 mln. eurų.

Ikiteisminį tyrimą dėl Vilniuje dirbusio advokato galbūt padarytų nusikalstamų veikų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra.

FNTT bandė įrodyti, kad įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004-2009 metais neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo 500 tūkst. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių.