Garso įrašu platformoje „Youtube“ pasidalijo Naglis Andriejūnas.

Skrydžių centro darbuotoja pilotui sakė, kad orlaivis gali nusileisti iki 4 tūkst. pėdų aukščio. Tuomet jis pasiteiravo, ar gali tikėtis nurodymų iš antžeminės saugaus orlaivio navigacijos sistemos (Instrument landing system – angl.).

Skrydžių centras patvirtino dėl minėtos sistemos ir teigė, kad orlaivis galės nusileisti iki 2700 pėdų. Likus maždaug keturioms mylioms iki oro uosto, suteikta informacija apie vėjo kryptį ir leistiną greitį. Paskui komunikacija nutrūko.

Primename, kad Vilniuje prie oro uosto pirmadienio rytą nukritus DHL krovininiam orlaiviui, kuriuo skrido keturių žmonių įgula, žuvo Ispanijos pilietis, dar vienas ispanas, taip pat vokietis ir lietuvis buvo sužeisti.

Vieno Santaros klinikose gydomo sužeistojo būklė yra kritinė.

Lėktuvas taip pat kliudė namą, kuriame buvo 12 žmonių, tačiau visi gyventojai išsigelbėjo.

Įvykus nelaimei sostinės policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl transporto priemonių ar kelių netinkamos priežiūros ir tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimų.

Įvykį tiria ir Teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrius, pati krovinių pervežimo bendrovė.

Nukritęs orlaivis „Boeing 737“ priklausė Ispanijos oro bendrovei „Swift Air“ ir buvo naudojamas DHL siuntoms gabenti. Jis skrido iš Vokietijos miesto Leipcigo.

„Galiu pasakyti, kad su šita kompanija, jūsų minėta (DHL – BNS) jau yra įvykęs ne vienas pokalbis dėl vidinių procedūrų, kad saugotųsi nuo tokių scenarijų, valdytų rizikas. Ir jie tikrai turi ir turėjo namų darbus pasidaryti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Ministras pirmadienį teigė neturintis apie įvykį jokios informacijos iš Vokietijos tarnybų, tačiau tikėjosi, kad jos susisieks ir „informacijos apytaka bus labai gera“.

Vokietijos žiniasklaida spalį skelbė apie Lietuvoje sulaikytą asmenį – Aleksandrą Suranovą, prisistatantį kaip Igoris Prudnikovas – jis siuntė savaime užsidegančias siuntas. Įtariama, kad iš DHL siuntų centro Vilniuje vyras išsiuntė keturis padegamuosius užtaisus.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė lapkričio pradžioje sakė, kad dėl šių nusikaltimų iš viso yra sulaikyti keli asmenys, tikslaus skaičiaus ir kiek įtariamųjų sulaikyta Lietuvoje ji neįvardijo.