Politikai apsiriboja poros sakinių lakoniškais pasisakymais arba išvis atsisako viešai kalbėti šia tema, teisėsaugos pareigūnai paskelbtos informacijos taip pat nekomentuoja.

Kalėjime šių metų pradžioje mirusio A. Navalno įkurtas „Kovos su korupcija fondas“ (FBK) ketvirtadienį paskelbtame tyrime teigia gavęs L. Nevzlino susirašinėjimus, garso ir vaizdo įrašus, įrodančius, kad tai jis užsakė šį pavasarį Vilniuje įvykusį L. Volkovo ir dar dviejų kitų A. Navalno bendražygių užpuolimus Argentinoje bei Šveicarijoje.

Pirminis planas esą buvo pagrobti L. Volkovą Lietuvoje ir išgabenti jį į Rusiją, taip pat norėta jį sužaloti vizito Jungtinėse Valstijose metu. Anot FBK tyrimo, verslininkas taip elgėsi greičiausiai kerštaudamas, kad A. Navalno bendražygiai atsisakė su juo bendradarbiauti.

Buvęs naftos bendrovės „Jukos“ viceprezidentas, artimas Michailo Chodorkovskio bendražygis tokius kaltinimus neigia.

Teisėsauga: tiriama ne viena versija

Tuoj po L. Volkovo užpuolimo Lietuvoje politikai ir ekspertai dėl jo kaltino Kremliaus režimą ir Rusijos specialiąsias tarnybas.

Tačiau A. Navalno komanda nurodė perdavusi atitinkamų šalių teisėsaugai turimą informaciją numanomą L. Nevzlino vaidmenį užpuolant L. Volkovą ir jo bendražygius.

Lietuvos prokuratūra BNS nei patvirtino, nei paneigė gavusi kokią nors su tuo susijusią informaciją.

Penktadienį ji nurodė tęsianti ikiteisminį tyrimą dėl užpuolimo ir plačiau FBK komandos paskelbtų teiginių nekomentavo.

„(...) tiriama ne viena versija. Tiriamos versijos yra ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie šiuo metu yra neviešinami. Atkreipiame dėmesį, kad prokuratūra procesinių veiksmų nekomentuoja“, – teigiama atsakyme.

Paprašyti pakomentuoti fondo teiginius Valstybės saugumo bei Policijos departamentai BNS nurodė kreiptis į prokuratūrą.

Dažni svečiai Lietuvoje

Tiek L. Nevzlinas, tiek M. Chodorkovskis, tiek L. Volkovas ir jo bendražygiai yra dalyvavę ne viename rusų opozicijos atstovų susitikime, forumuose Lietuvoje. Su jais bendrauja Lietuvos politikai ir oficialūs pareigūnai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį BNS teigė, kad jeigu FBK tyrimo informacija pasitvirtintų, tai būtų bloga žinia visai Rusijos opozicijai ir gera žinia Vladimiro Putino režimui.

„Nemanau, kad tai turėtų keisti mūsų požiūrį į žmones, kovojančius su Putino režimu“, – sakė ji.

Arguomentuodami tuo, kad neturi patikimos informacijos, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis ir užsienio reikalų viceministras Jonas Survila situaciją komentuoti atsisakė.

Ministras Gabrielius Landsbergis ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris penktadienį lankosi Kyjive, gauti jų komentarų taip pat nepavyko.

A. Navalno bendražygiai teigia, kad informaciją apie L. Nevzliną jiems pateikė asmuo, kuris, manoma, turi artimų ryšių su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB). FBK, bendradarbiaudamas su žurnalistais tyrėjais, teigia, kiek įmanoma patikrinęs gautus duomenis, ir padaręs išvadą, kad jų gauta informacija yra patikima.

Ragina neatmesti Rusijos spec. tarnybų indėlio

Buvęs krašto apsaugos ministras, istorikas Arvydas Anušauskas penktadienį BNS sakė, jog šioje situacijoje vis dėlto nereikėtų atmesti Rusijos specialiųjų tarnybų indėlio.

„Jeigu kalbame apie šitą situaciją, tai nereikia nurašyti ir Rusijos specialiųjų tarnybų, šiuo atveju FSB didžiulės patirties, kurią ji sėmė dar nuo KGB istorijos laikų. Tai yra šimtmečio patirtis skaldant bet kokią opoziciją, bet kokias opozicines grupuotes, organizacijas, žmones, juos kiršinant tarpusavyje“, – sakė jis.

„Tai yra šimtametė patirtis. Kadangi teko tyrinėti slaptųjų tarnybų istoriją, šiuo atveju KGB, tai galėčiau tik patvirtinti, kad tie metodai neišnykę, ir tas pėdsakas visada būna, net jei jo mes nematome“, – pabrėžė A. Anušauskas.

Su Rusijos opozicijos atstovais daug bendraujantis nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ biuro Lietuvoje vadovas Vytis Jurkonis teigė, kad kol vyksta tyrimas, politologiniai vertinimai atrodo nelabai tinkami.

„Visa tai nėra tiesiog apsižodžiavimas ar kažkokios rietenos. Kalba apie žmogaus užpuolimą Lietuvos teritorijoje, o taip pat incidentus Argentinoje, Ženevoje ir kitur. Suprantama, tai šokiruoja, kas matyti ir socialinėje erdvėje“, – teigė jis.

„Bet čia reikalingas teisėsaugos institucijų vertinimas, o ne emocijos. Užpuolimų faktai yra tikri, tai ir tyrimai turi būti nepriklausomai nuo to, ar mums patinka, ar nepatinka su tuo susijusi komunikacija“, – pridūrė politologas.

L. Volkovo užpuolikai sulaikyti Lenkijoje

Žurnalistai ir FBK išsiaiškino, kad minimuose susirašinėjimuose L. Nevzlinas organizuoti išpuolį prieš L. Volkovą nurodė žmogui, kurio duomenys sutampa su Lenkijoje gyvenančio advokato Anatolijaus Blinovo.

L. Volkovo užpuolimu įtariami Lenkijos piliečiai sulaikyti balandžio mėnesį Varšuvoje, Lenkijos teismas atsisakė juos išduoti Lietuvai, nes jie įtariami nusikalstama veikla ir šioje šalyje.

L. Volkovas užpultas šių metų kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų.

Užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo rusų opozicionierių daužyti mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.

FBK tyrime tvirtinama, kad šio užpuolimo rezultatu užsakovas liko nepatenkintas ir nesumokėjo vykdytojams žadėtų 250 tūkst. dolerių (225 tūkst. eurų).

Izraelyje šiuo metu gyvenantis L. Nevzlinas savo ruožtu neigė esąs kaip nors su tuo susijęs.

„Neturiu nieko bendra su jokiais išpuoliais prieš žmones jokia forma“, – pareiškė jis savo komentare socialiniame tinkle „Telegram“ ir pridūrė, kad A. Navalno komandos tyrimas paremtas „Maskvoje sukurptu informacijos nutekinimu“.

Lietuvos žvalgyba yra sakiusi, kad disidento užpuolimą, tikėtina, organizavo Rusijos specialiosios tarnybos per užverbuotą asmenį.