Valstybinės pajamų tarnybos (VID) duomenimis, dėl PVM sukčiavimo kelių Europos Sąjungos (ES) šalių biudžetai patyrė maždaug 297 mln. eurų nuostolių.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad įtariamieji 16 ES valstybių narių įsteigė įmones, kurios veikė kaip teisėti elektroninių prekių tiekėjai. Iš viso per internetines parduotuves ES buvo parduota populiarių elektroninių prietaisų už daugiau nei 1,48 mlrd. eurų.

Pirkėjai už įsigytas prekes sumokėjo PVM, o bendrovės, galbūt per fiktyvių įmonių grandinę, neįvykdė savo mokestinių prievolių. Pajamos, gautos pardavus prekes, būdavo pervedamos į lengvatinio apmokestinimo sąskaitas.

VID sako turinti pagrindo manyti, kad sukčiavimo schemą sudarė daugiau kaip 400 įmonių, kurios taip pat galėjo plauti pajamas iš prekybos narkotikais, įvairių kibernetinių nusikaltimų ir investicinio sukčiavimo.

Be to, latvių Finansų žvalgyba nustatė galimą Rusijos organizuoto nusikalstamo pasaulio įtaką. Anot jos, tam tikri Rusijos nusikaltėlių tinklai galėjo būti įsitraukę į schemą, galbūt investuodami lėšas mainais už periodinius mokėjimus ir darydami įtaką kai kuriems jos valdymo aspektams.

Per kratas teisėsauga konfiskavo išmaniųjų telefonų už daugiau nei 47,7 mln. eurų, keletą prabangių automobilių, juvelyrinių dirbinių, naujų auksinių laikrodžių, ginklų, narkotikų ir 126 965 eurus grynaisiais pinigais.

Įšaldytos 62 banko sąskaitos keliose šalyse. Preliminariais duomenimis, bendra įšaldytų lėšų Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje suma siekia 5,8 mln. eurų.

Per tarptautinę operaciją, kuriai vadovavo Europos prokuratūra, 16-oje Europos šalių buvo atlikta daugiau kaip 300 kratų. Iš viso Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje buvo sulaikyti 32 asmenys.

Latvijoje tyrimui talkino daugiau kaip 200 tyrėjų ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų iš VID, valstybinės policijos ir Korupcijos prevencijos biuro.

Operacijoje dalyvavo 624 teisėsaugos pareigūnai iš įvairių šalių.

Europos prokuratūra sakė, kad šiuo etapu daugiau komentarų apie vykstantį tyrimą nebus.