Ketvirtadienį, apie 10.30 val. Vilniaus vyriausiasis policija gavo pareiškimą, kad į bendrovės elektroninį paštą galimai buvo įsilaužta ir atsiųsta klaidinanti informacija.

Apgaulės būdu išvilioti 14 tūkst. 159 eurai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) gegužę skelbė, kad didėja sumos, sukčių išgaunamos apsimetant įmonės vadovu bei nurodant atlikti pavedimą į nusikaltėlių sąskaitą – šiemet taip prarasta 121 tūkst. eurų, tuo metu pernai nebuvo nė vieno tokio atvejo.

Daugiausiai nuostolių šiemet patirta 21 atveju sukčiams perėmus susirašinėjimą elektroniniu paštu – taip išviliota apie 689 tūkst. eurų (vienu atveju vidutiniškai beveik 33 tūkst. eurų). Dažniausiai šitaip nukenčia įmonės. Prieš metus atvejų skaičius buvo panašus, o nuostoliai viršijo 1 mln. eurų.

Šių metų pradžioje pranešta apie 134 investicinių sukčių nusikaltimus, jie išviliojo 297 tūkst. eurų (prieš metus – atitinkamai 122 ir 1,2 mln. eurų).

Sausį–balandį LBA priklausantiems bankams bendradarbiaujant su teisėsauga į savininkų sąskaitas sugrįžo 423 tūkst. eurų, jau pervestų į kitą finansų įstaigą. Dar 379 tūkst. eurų buvo sustabdyta toje pačioje finansų įstaigoje ir po tyrimo grąžinti klientams.

LBA duomenimis, finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2021-aisiais išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais (4,8 mln. eurų).